Kupiškis. Nesuvaidintas vargas ūkiuose, dažnai tarpusavyje nesusišnekantys ūkininkai ir perdirbėjai, užnugaryje pelną skaičiuojantys prekybininkai – toks dabar gyvenimas pieno sektoriuje.  

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) iš kailio neriasi, ieškodama būdų, kaip pagerinti ūkininkų padėtį. Šįkart ji surengė išvažiuojamąjį tarybos posėdį į Kupiškio rajoną, kuriame aplankė mamos įkurtame pieno ūkyje ūkininkaujančią Jūratę Anikevičę. Kartu pasikvietė būrį politikų ir verslininkų.

Kartu su LPGA tarybos nariais į susitikimą atvyko Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, keli Kaimo reikalų komiteto nariai, LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa, „Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis ir kiti.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis sukvietė tarybos narius, politikus ir perdirbimo verslo atstovus į išvažiuojamąjį posėdį Kupiškyje

Posėdyje daug kalbėta apie Pieno įstatymą, kurį tobulinti Seimas atidavė Ekonomikos komitetui. Jo pirmininkas K. Starkevičius išsakė naujų minčių, kaip jį būtų galima keisti. Pieno įstatyme turi atsirasti ir iki šiol buvę neliečiami prekybininkai, jis žada svarstyti ir pieno kainos reguliavimo modelį. Buvęs žemės ūkio ministras suteikė vilčių, kad Įstatymas pagaliau gins ūkininkus.

Ūkininkai nori ne tik išgyventi, bet ir gyventi

„Nereikia mums tų pašalpų, nereikia. Mes galime užsidirbti patys. Mums reikia tik stabilumo ir normalios, teisingos pieno kainos už įdėtą darbą, – į ūkį sugužėjusiems svečiams sakė J. Anikevičė. – Mes išgyvename, bet norime gyventi, o ne tik išgyventi.“

J. Anikevičė plėtoja tikrą šeimos ūkį, dirba kartu su vyru, sukūrė dvi darbo vietas, priklauso kooperatyvui. Regis, atitinka visas sąlygas, kurios akcentuojamos kalbant apie tokių ūkių svarbą ir naudą Lietuvai. Tačiau išgyventi šiems ūkiams kuo toliau, tuo sunkiau. Aplink ūkininkauti likę tik keli fanatikai, dauguma ūkių užsidarė.

„Neverkiame, stengiamės, bet tas nestabilumas tiesiog žudo. Mes, ūkininkai, visada stengiamės, kai tik yra galimybių, pasidėti juodai dienai. Kai 2022 m. kaina buvo pakilusi iki 43 ct, pasitaupėme, bet kitą gegužę gavome pranešimą susimokėti pelno mokestį – 20 tūkst. Eur, o pieno kaina buvo nukritusi iki 22 ct!“ – niūrią pieno ūkio realybę atskleidė J. Anikevičė.

Ūkininkė Jūratė Anikevičė sako, kad jai reikia ne išmokų, bet teisingos, normalios kainos už pieną

Ūkininkė deklaruoja 102 ha žemės, dirba kiek daugiau. Nuosavos žemės turi apie 50 ha. Ūkis pajamų gauna tik iš pieno – grūdų užtenka tik pašarams, parduoti jų nelieka.  

Ūkyje šiuo metu yra 66 melžiamos karvės, su prieaugliu – beveik 100 galvijų. Už pieną šiuo metu J. Anikevičė gauna 29,5 ct/kg. Vidutiniškai per dieną primelžiama apie 1,2 t pieno, vidutinis karvės produktyvumas truputį daugiau kaip 8 t per metus.

Didesnio produktyvumo ūkininkė nesiekia, nes neturi gerų laikymo sąlygų. Užtat karvės ilgaamžės, vyriausia – 14 metų, kuri dar duoda 7,5 t pieno per metus. „Mūsų sąlygos netinkamos holšteinėms, laikome daugiausia mišrūnes – švicus, simentalus, žodžiu tas, kurios tinka mūsų sąlygoms“, – sakė J. Anikevičė.

„Rokiškio sūrio“ vadovas D. Trumpa klausė ūkininkės, kodėl nedidina karvių skaičiaus. „Neturime sąlygų. Kažkada dar svajodavau apie naują fermą, dabar jau ne. Šita ferma yra nuomojama, mums bet kada gali pasiūlyti ją brangiai pirkti ar nutraukti sutartį“, – atsakė vienam stambiausių pieno perdirbėjų ūkininkė.

Pradėti brangų fermos statybos projektą, kai pienininkystė neišbrenda iš krizių, Jūratė net nesvajoja. „Jeigu bent keletą metų į priekį galėčiau būti tikra dėl stabilių pajamų, gal ir galvočiau, bet dabartinėmis sąlygomis tai neįmanoma“, – sakė ūkininkė.

Ji samdo dvi melžėjas, kai joms išeiginės, melžia abu su vyru. Šeimai tenka labai taupyti, savos reikmės – paskutinėje vietoje. Tik karvėms netaupo – joms perka visus būtinus priedus ir papildus, juk jos maitina šeimą. Anksčiau visas karves sėklindavo, dabar į bandą paleido bulių – taip pigiau. Sėklina tik trečdalį karvių, kurių telyčias pasilieka bandos pakaitai.  

Iš Ekonomikos komiteto pirmininko lūpų – naujos idėjos

LPGA tarybos nariai, politikai ir pieno perdirbėjai, apsilankę ūkyje, Kupiškio viešojoje bibliotekoje ilgai diskutavo dėl Pieno įstatymo.

Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė vardijo problemas: įstatymas neveikia; supirkėjai apie kainą praneša paskutinę mėnesio dieną, nors turėtų apie tai informuoti prieš mėnesį; kooperatyvams pirmiausia mažinama kaina; priedas, kurį galima koreguoti laisvai, būna didesnis už kainą; nekontroliuojami prekybininkai; pieno supirkimo tarpininkai.

„Turime šį įstatymą tam, kad visi turėtume darbo prie jo derindamiesi, bet ne tam, jog jis kurtų ūkininkams pridėtinę vertę. Įstatyme turi būti visi grandinės dalyviai: ūkininkas, perdirbėjas, prekybininkas, valstybė“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.

Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė išvardijo daug pieno sektoriaus problemų

Ilgai ir kantriai visų klausęs Kazys Starkevičius, į kurio vadovaujamą Ekonomikos komitetą pateko tobulintinas Pieno įstatymas, išsakė savo mintis. O jos buvo naujos ir netikėtos.

Pradėjo iš toli apie Lietuvoje visiškai kontroliuojamą energetikos sektorių ir jam sukurtą Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT), kuri reguliuoja ir šilumos, ir elektros kainas, pelnus, kad galutinis vartotojas nebūtų nuskriaustas, o tas, kuris gamina, neturėtų viršpelnių.

„Prie ko vedu ir ką siūlysiu? Pieno įstatymui reikia daugiau drąsos ir didesnės politinės valios. Ministerija negali reguliuoti kainų, turi būti nepriklausomas reguliavimas. Todėl siūlysiu kurti panašią tarnybą, kaip VERT (ar Ryšių reguliavimo tarnyba), kad būtų nepriklausoma. Ir toliau visos grandys – nuo gamintojo iki prekybininko – turi patekti į įstatymą, turi būti surastos formulės teisingai kainai apskaičiuoti.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius išsakė naujų idėjų, kaip pakeisti Pieno įstatymą, kad jis geriau gintų pieno gamintojų interesus

Nežinau, ar pavyks, bet siūlysiu išbandyti šį kelią. Žodžiu, turi būti nepriklausomi ekspertai ir formulės, reikia ieškoti bendrų vardiklių. Galbūt verta svarstyti ir ispaniškąjį modelį“, – kalbėjo daugumos ūkininkų iki šiol gerbiamas K. Starkevičius.

Šios buvusio žemės ūkio ministro idėjos sulaukė LPGA tarybos narių pritarimo, bent jau kol nepasiūlyta geresnių alternatyvų.

LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas pabrėžė, kad, nesant Įstatyme prekybininkų, „mes kariaujame tarpusavyje.“

„Mūsų šansai gerokai padidėtų, jeigu pavyktų pažaboti tuos, kurie yra už perdirbėjų, t. y. prekybininkus“, – akcentavo E. Pranauskas.

K. Starkevičius apsidrausdamas sakė, kad nieko tvirtai nežada, jis neabejoja, kad sulauks ir spaudimo, ir oponentų pasipriešinimo, bet tikrai pabandys pakeisti neveiksnų Pieno įstatymą. LPGA tarybos nariai po ilgų ir karštų diskusijų išsiskirstė su sužibusia viltimi.