Renginiai
Ankštinių laukai vis plečiasi
2016-07-25

Dotnuva (Kėdainių r.). Šie metai yra paskelbti tarptautiniais ankštinių kultūrų metais. Ta proga pačiame Lietuvos viduryje, Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujančio ūkininko Algimanto Kižausko valdose, buvo surengta tarptautinė ankštinių augalų šventė.

Į ją susirinko Lietuvos ūkininkai, agronomai, netrūko ir svečių iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos bei lietuvišku derliumi besidominčio Egipto, Ispanijos, Indijos. Renginį organizavusių net kelių firmų atstovai teigė, kad pastaruoju metu ankštinių kultūrų Lietuvos laukuose sparčiai daugėja.

Lietuva tampa svarbiu žaidėju auginant pupas ir žirnius. Šįmet žirnių mūsų šalies laukuose auginama net tris kartus daugiau negu pernai: žirnių laukai užima 200 tūkst. ha, o pupų - 70 tūkst. ha.

Lietuvos laukai yra tinkami ankštiniams augalams auginti, tačiau ūkininkams netrūksta iššūkių - ypač kovojant su ligomis. Ankštinių kultūrų bumas prasidėjo nuo 2014 metų, kai jų augintojams imta mokėti paramą.

„Pirmaisiais metais ūkininkai negalėjo pasigirti dideliais derliais, tačiau pernai jau pasiekta nemenkų rekordų: pupų kai kas kūlė po 6-7 tonas iš hektaro, o žirnių - po 5-6 tonas. Paprastai skaičiuojame, jog iš hektaro reikia prikulti bent po tris tonas ankštinių kultūrų, kad nebūtų nuostolio", - sakė bendrovės „Agrosfera" direktorius Arminas Kildišis.

„Iš hektaro reikia prikulti bent po tris tonas ankštinių kultūrų, kad nebūtų nuostolio", - sakė bendrovės „Agrosfera" direktorius Arminas Kildišis

Ankštinių kultūrų šventėje apsilankė ir žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė. „Ankštiniai augalai puikiai tinka sėjomainai, tad džiugina, jog jų laukuose matome vis daugiau. Juk mūsų laukuose net 75 proc. plotų užima javai, tad reikia alternatyvų. Pradžia nebuvo lengva. Dauguma ūkininkų, išgirdę, kad dėl žalinimo reikia auginti pupas ar žirnius, reiškė nepasitenkinimą, esą šios kultūros netinka mūsų laukams. Dabar matome, kad situacija nėra prasta. Derliai didėja, o ir parduoti pupas bei žirnius nėra sunku. Didelė dalis ankštinių keliauja į Indiją. Manau, kad ankštiniai turi dvejopą naudą: tai gana pelningos kultūros. Be to, jų auginimas suteikia atgaivą žemei", - sakė Virginija Baltraitienė.

Ūkininkas Algimantas Kižauskas. Žirniai jo laukuose šiemet atrodo neblogai


Renginio šeimininkas Algimantas Kižauskas žirnius ir pupas augina jau trečius metus. „Pamažu išmokstame juos auginti. Pernai sulaukėme tikrai neblogo derliaus - žirnių kūlėme po 6 tonas iš hektaro. Žirniai truputį kaprizingi, bet tik juos nuimant. Mat kai subręsta, laukti negalima nė dienos, tenka iš karto kombainui važiuoti į laukus, kitaip derlius nugula prie žemės ir sunkiai paimamas. Neblogos ir žirnių supirkimo kainos. Dalį sutarčių darėme iš anksto ir suderėjome žirnius parduoti po 260 eurų už toną. Pupų pernai kūlėme po keturias tonas iš hektaro", - sakė patyręs ūkininkas A. Kižauskas.

Ūkininkas Petras Vaitelis žirnius auginti pradėjo prieš dvejus metus: „Pagal mano ūkio dydį ankštinių dėl žalinimo turėčiau auginti septynis hektarus, bet auginu dešimt. Aš žirnius auginu naudodamas kuo mažiau įvairių cheminių medžiagų, tad dideliais derliais pasigirti negaliu. Mano galva, geriau porą kartų žirnių lauką išakėti ekologinėmis akėčiomis negu purkšti. Nors cukriniai runkeliai ar kviečiai būtų pelningesni, tačiau žirnius renkuosi dėl sėjomainos. Šįmet žirniai atrodo gana gerai. Juos sėjau balandžio pradžioje maždaug į 6 cm gylyje, puikiai sudygo. Pradžioje gal ir trūko drėgmės, bet vėliau gavo visko - ir lietaus, ir šilumos."

Petras Vaitelis žirnių augina net daugiau negu priklauso pagal žalinimo reikalavimus

Ūkininkas Aidanas Dumbinskas antrus metus augina pupas. Šįmet jų plotai užima 38 hektarus. „Pernai nebuvo labai didelis derlius, kūlėme maždaug pusketvirtos tonos iš hektaro. Praėjusiais metais mano pupas puolė šokoladinė dėmėtligė, jos kentėjo nuo sausros. Šįmet pupų laukai atrodo gerokai gražiau. Parduodant pupas, kaip ir kitą produkciją, tenka gerokai pasukti galvą,, ar sudaryti išankstines sutartis, ar laukti derliaus. Pernai naudingesnės buvo išankstinės sutartys", - pasako A. Dumbinskas.

Aidanas Dumbinskas pasirinko auginti pupas ir jų šįmet pasėjo net 38 hektarus

Žemės ūkio ministerijos teigimu, šįmet Lietuva laukia net 50 proc. didesnio žirnių ir pupų derliaus - tai sudarytų dešimtadalį viso šalies grūdų derliaus. Įvertinusi lietuviškų žirnių kokybę, jais susidomėjo ir milžiniška Indijos kompanija, prekiaujanti žemės ūkio produkcija visame Azijos regione.

Žirnių pasėlių plotų statistika rodo, kad 2014 m. Lietuvoje buvo deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. - 79 tūkst. ha, 2016 m. - net 154 tūkst. ha žirnių. Daugiausiai šių baltyminių kultūrų deklaruota tradiciniuose grūdų auginimo rajonuose: Raseinių, Biržų, Panevėžio, Radviliškio savivaldybėse.

Pasak specialistų, neabejotinai tokį žirnių auginimo „bumą" lėmė ir paklausa, ir pasikeitusi ES bendroji žemės ūkio politika. Norėdami gauti visą tiesioginę išmoką, augintojai privalo vykdyti žalinimo (t. y. vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimus, o žirnių auginimas tam puikiai tinka. Žirnių augintojams yra mokama 48 eurų už hektarą dydžio išmoka. Be to, papildomai, yra numatyta atskira parama baltyminiams augalams - 88 eurai už hektarą.

Brangstant trąšoms, ūkininkai siekia išnaudoti ankštinių augalų privalumus. Auginti žirnius naudinga ne tik dėl to, kad jų grūduose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, aminorūgščių ir vitaminų, reikalingų gyvuliams, bet ir dėl to, kad jie praturtina dirvožemį natūraliu azotu ir dirvoje palieka daug organinių medžiagų.

Žirnius Lietuvoje superka kelios grūdų supirkimo įmonės, jų kaina šiemet siekia apie 250 eurų. Lietuviškus žirnius noriai perka indai, o pupos vis dažniau keliauja į Norvegiją.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai