Renginiai
Alyvų žydėjimo metas (fotoalbumas)
2016-05-18

Vilnius. Lietuvoje didžiausia alyvų kolekcija pražydo Vilniaus universiteto Botanikos sode. Žydinčios alyvos puošia ne tik „Alyvų kalną", bet ir visą botanikos sodo teritoriją. Pasigrožėti jomis galima gegužės-birželio mėnesį.

Pasak Dendrologinių kolekcijų kuratorės Irenos Žiemytės, VU Botanikos sodo alyvų kolekcija pradėta kaupti 1982 m. ir šiuo metu joje yra apie 150 alyvų rūšių, porūšių, hibridų ir veislų. Daugiausia, apie 135 veislių, yra paprastųjų alyvų.

Pasaulyje sukurta ir užregistruota tarptautiniame alyvų registre daugiau kaip 2000  alyvų veislių. Lietuvoje labiausiai paplitusios paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris) kultūrines veislės. Rečiau auginamos rūšinės alyvos bei amerikietiškos hibridinės alyvų veislės.

Alyvų (Syringa L.) gentis, priklauso alyvmedinių šeimai (Oleacea Lind). Iš viso pasaulyje priskaičiuojama 28 alyvų rūšių, natūralios augimvietės aptinkamos rytinėje Azijoje ir tik dvi rūšys: paprastosios ir plačialapės alyvos savaime auga Balkanų-Karpatų regionuose.

Alyvos, pavasarį žydintys, vieni seniausių dekoratyvinių krūmų, užauga iki 1-5 m aukščio. Žiedai susiformuoja ant praėjusių metų ūglių. Alyvos pagal krūmo formą gali būti augančios tiesiai, kompaktiškai ar plačiai šakotos į skirtingas puses. Aukščiausios iš alyvų yra japoniškos, kurios užauga iki 5-9 m aukščio, jos yra medžiai. Tankiašakės alyvos yra vienos iš žemiausių, jos užauga iki 1-1,5 m.

Alyvų žydėjimas VU Botanikos sode

Europą alyvos pasiekė XVI - XVII a. Pirmieji alyvų selekcininkai buvo prancūzai Lemuanai. Be žalialapių alyvų yra veislių margais ir geltonais lapais, tai paprastųjų alyvų veislės: Aucubofolia - lapai yra margi (žalsvai gelsvos spalvos), Aurea - lapai geltoni.

„Temstant yra geriausias metas užuosti alyvų skleidžiamą kvapą, - sako dendrologė I. Žiemytė, - kadangi prieblandos metu jis yra intensyviausias".

Anot specialistės, pagal spalvą alyvos skirstomos į septynias klases: baltas, violetines, žydras, alyvines, rožines, rausvai raudonas, purpurines. Pagal žiedų sandarą į pilnavidures ir tuščiavidures, pagal žydėjimo laiką alyvos skirstomos į anksti žydinčias, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas. Žydėjimo trukmė nėra labai ilga, 2-3 savaites. Botanikos sodo alyvų kolekcijoje galima sutikti visas minėtas sodines formas.

Pirmosios pražysta hiacintinės bei paprastųjų alyvų veislės (gegužės mėn. viduryje), savo žiedais džiugina apie dvi savaites. Po jų, dviem savaitėms vėliau, pradeda žydėti kitų rūšių alyvos (plačialapės, smulkialapės, amūrinės ir kt.) bei hibridinės alyvų veislės (prestono, žoziflekso, mejario ir kt. rūšių hibridai).

Didžiąją dalį botanikos sodo alyvų kolekcijos sudaro prancūzų kilmės selekcininkų Lemuanų šeimos veislės (tėvo Viktoro, sūnaus Emilio ir anūko Henrio). Jie nuo 1853 metų per kelis dešimtmečius išvedė 214 veislių. Žymūs alyvų selekcininkai sukūrė alyvų veisles pilnaviduriais žiedais, tuo metu buvo didele  retenybė, tai veislės Monique Lemoine, Ami Schott, Mme Lemoine, President Poncare ir kt. Nemažą dalį kolekcijos sudaro rusų selekcininko L. Kolesnikovo sukurtos  paprastųjų alyvų veislės, kurios populiarios ir šiuo metu. Tai veislės: Krasavitsa Moskvy, Valentina Grizobudova, Gortenzya, Nebo Moskvy ir  kt.

Nemažai alyvų veislų yra sukūrę  mūsų kaimynai latviai, baltarusiai, taip pat ukrainiečiai, lenkai bei olandai. Šių šalių selekcininkų sukurtos alyvų veislės auga botanikos sodo kolekcijoje.

Dauginimas, auginimas, priežiūra

Dauginimas. Gamtoje alyvos dauginasi sėklomis, šaknų ataugomis ir stiebo atlankomis. Dirbtiniu būdu alyvos gali būti dauginamos sėklomis, atlankomis, auginiais, skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu.

Plačiausiai paplitęs dauginimas skiepijimu. Skiepijama į paprastąsias alyvas ar ligustrą. Šiuolaikiniai biotechnologijos metodai suteikia galimybę dauginti augalus mikrovegetatyviniu būdu. Šiuo būdu galima dauginti ir alyvas.

Vieta ir sodinimas. Gerai prižiūrimos alyvos auga ir gausiai žydi apie 100 metų. Mėgsta saulėtą vietą, svarbu, kad alyvos gautų rytinės saulės. Vieta, skirta alyvoms, turi būti apsaugota nuo vėjų ir 3 m atstume neturi būti aukštų medžių ir krūmų. Sodinti alyvas reikėtų kas 3 m.

Alyvoms tinka vidutinio derlingumo, derlingos neužmirkstančios, neutralaus rūgštingumo dirvos, rūgščioje ir sunkioje dirvoje alyvos skursta. Atsparios šalčiams.

Tręšimas. Rekomenduojama: anksti pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis, išbertas trąšas būtina įterpti, supurenti dirvą, pamulčiuoti perpuvusiu mėšlu (1 kibiras krūmui), 1-2 kartus per vegetaciją paberti pelenų, sausros metu laistyti.

Genėjimas. Po žydėjimo reikia nuskinti peržydėjusius žiedynus, genėti (po žydėjimo ar anksti pavasarį) pašalinti išdžiūvusias šakas ir praretinti lają, iškirsti atžalas. 

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai