Renginiai
Agurkų šventėje vis mažiau agurkų
2017-07-17

Kėdainiai. „Anksčiau buvo sakoma, kad kas antras Lietuvoje suvalgytas agurkas užaugintas Kėdainiuose, dabar taip sakyti būtų klaidinga. Nors auginame mažiau agurkų, bet kitų vasaros gėrybių netrūksta, todėl kasmet kviečiame visus į Agurkų šventę", - tradicinės, jau dvidešimtą kartą surengtos Agurkų šventės dalyvius, sveikino Daiva Urbonienė, Kėdainių kultūros centro režisierė.

Agurkų šventė puiki proga daržininkams pasikalbėti apie šių daržovių auginimo ypatumus. Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Šmotiškių kaime agurkus jau daugelį metų auginantys Kvedaravičiai sako, kad šįmet agurkų auginimas gana komplikuotas.

„Daigyną agurkams paruošėme kovo pradžioje. Teko gana ilgai šildyti šiltnamius. Pavasaris buvo šaltas, o ir vasara nėra labai šilta. Šalti orai labai padidino agurkų auginimo savikainą. Tad tiems, kurie pirkdami turguje agurkus sako, kad jie brangūs, galiu pasakyti - augintojai tikrai nelupikauja. Kai suskaičiuojame, kiek tenka išlaidų įdėti, tai pelno ne tiek ir daug lieka. Šįmet mes agurkų auginame tik 14 arų, o dar prieš porą metų turėjome antra tiek šiltnamių. Agurkų auginimas tikrai labai sunkus ir sudėtingas darbas. Problema tampa ir darbo jėga, ir pardavimas", - sakė agurkų augintoja Inga Kvedaravičienė.

Jos manymu, perdirbėjai žaliavų atsiveža iš Lenkijos, sutarčių su vietiniais augintojais nebesudaro, tad augintojai priversti mažinti agurkų plotus. „Jei tokiais tempais agurkų auginimas Kėdainių rajone mažės, tai prarasime ir agurkų sostinės titulą", - sakė I. Kvedaravičienė. Kvedaravičiai sumažino agurkų plotus ir papildomai išsinuomoję žemės, išplėtė javų pasėlius iki 70 ha. Pasak Ingos ir Remigijaus Kvedaravičių, metams bėgant tenka saugoti sveikatą ir rinktis lengvesnį ūkininkavimą negu agurkų auginimas.

Jubiliejinėje šventėje

Šiemet pirmą kartą šventėje buvo galima susipažinti su penkių Lietuvos regionų kulinariniu paveldu - aukštaičiai iš Ukmergės pademonstravo, kaip kepti šakotį, žemaičiai iš Telšių vaišino kastiniu ir cibuline, dzūkai iš Varėnos virė grybienę, suvalkai gamino „Zanavykų ragaučius", o svečiai iš Mažosios Lietuvos supažindino, kaip paruošti ir kepti žiobrius ant žarijų.

Šventės svečiai galėjo įsigyti tautodailininkų dirbinių bei kitų tradicinių mugių prekių. O šventės kaltininkai - agurkai - buvo parduodami po 80 centų už kilogramą.

Pagrindiniu Agurkų šventės akcentu buvo Kėdainių rajono seniūnijų šeimininkių varžytuvės. Kiekviena seniūnija buvo įrengusi savo kiemelį, kuriame pristatė tradicinius patiekalus, vaišino pagal senovinius receptus raugtais agurkais. „Tiek degustacijų, kiek būna Agurkų šventėje, vargu, ar surasite kitame renginyje", - sakė D. Urbonienė.

Anksčiau Agurkų šventė buvo vien agurkų augintojų renginys, kur siūlyta ir tortų iš agurkų, ar agurkų „martinio". „Dabar agurkas yra labiau simbolis, šventės pavadinimas, tačiau iš jo pagaminti patiekalai yra vertinami, ragaujami", - sakė renginio organizatorė.

Šventės staigmena tapo floristo Modesto Vasiliausko kurtos suknelės iš daržovių. Joms kūrėjas panaudojo ne tik agurkus, bet ir morkas, burokėlius, svogūnus, paprikas, petražoles, krapus bei kitas daržo gėrybes.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai