manoukis new-logo.jpg
Liepos 26 d., trečiadienis
     
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Sodų žydėjimo šventėje - tikro žydėjimo laukimas

2017-05-11
Sodų žydėjimo šventėje - tikro žydėjimo laukimas

Babtai (Kauno r.). Gegužės šalnos nėra didelė naujiena Lietuvoje. „Didelės šalnos buvo 2004-aisiais. Tada kaip tik per žydėjimą oro temperatūra nukrito iki 3-4,9 laipsnių šalčio. Pašalo ne tik vaismedžių žiedai, bet ir ūgliai - dešimties balų skalėje pašalimas buvo įvertintas 7 balais. Tiesa, sniego tuomet nebuvo", - surengtoje konferencijoje sakė Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Audrius Sasnauskas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute trečiadienį vykusios konferencijos tema - „Augalų biologijos tyrimai augalininkystės proveržio kryptyse". Kartu vyko ir tradicinė sodų žydėjimo šventė. Susirinkę mokslininkai ne tik dalijosi naujausių tyrimų rezultatais, bet ir pasižvalgė po SDI sodus, kurie renginio išvakarėse buvo... užsnigti.

Obelys dar tik ruošiasi žydėjimui, nors paprastai tokiu laiku - gegužės 10-ąją - būdavo pats žydėjimo įkarštis

Renginį pradėdamas prof. Pavelas Duchovskis priminė, kad ši renginys vyksta jau ketvirtą pavasarį. „Kadangi Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius (LMA ŽŪMMS) renginius planuoja iš karto po Naujųjų metų, o žiema buvo šilta, atrodė, kad gegužės 10-oji bus pats sodų žydėjimo įkarštis. Žodžiu, norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada", - linksmai renginį pradėjo P. Duchovskis.

LMA ŽŪMMS Agronomijos mokslų sekcijos pirmininkas LMA tikrasis narys prof. Vidmantas Stanys suskaičiavo, kad sekcija vienija 44 Lietuvos mokslininkus. „Gyvename labai greitos raidos laikotarpiu, dažnai nespėjame sustoti ir pamąstyti apie tai, kokie procesai vyksta. Visada turime jausti atsakomybę už naują technologinę pažangą, kurią mes pasiūlome, nors dažnai net neturime laiko iki galo ją įvertinti", - kalbėjo V. Stanys. Šie susirinkimai būtent ir buvo sugalvoti tam, kad mokslininkai galėtų kartu aptarti, kokie rezultatai gauti, ir kokias naujas tyrinėjimų kryptis reikėtų pradėti judinti.

„Gyvenimas yra toks, kad visada, kai vienos durys užsidaro, kitos - atsidaro. Problema yra ta, kad mes dažnai pernelyg ilgai stoviniuojame prie užsidariusių durų. Mokslo pažanga pasaulyje suteikia mums didžiules galimybes keisti pačią augalininkystės sistemą. Iš 3 000 augalų, kurie gali būti naudojami žemės ūkyje, intensyviau naudojami tik 200, ir iš jų tik penkios rūšys yra plačiai paplitusios visame pasaulyje", - sakė V. Stanys.

Genų redagavimo technologijos leidžia paspartinti augalų domestikavimo procesus, o augalus pritaikyti konkrečioms žmonių reikmėms. Agronomijos moksle jau pradedami intensyviai taikyti ir kosminių technologinių pasiekimai.

SDI direktorius Audrius Sasnauskas pasidžiaugė, kad šiemet pradedamas pirmasis statybų etapas kuriant Agrobiologijos edukacinį centrą, o vienas iš šios idėjos varomųjų variklių yra Babtų gimnazija. Tai suteiks moksleiviams galimybių susipažinti su Instituto moksline veikla ir patiems aktyviai dalyvauti joje.

Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venskutonis kalbėjo apie beatliekiu augalinių žaliavų perdirbimo technologijų kūrimą. Nemaža dalis išaugintos produkcijos prarandama jau derliaus nuėmimo metu, paskui laikant nuimtą produkciją, netektys taip pat patiriamos perdirbimo ir prekybos vietose.

Turtingose valstybėse daugiausia atliekų susidaro vartojimo metu - žmonės tiesiog prisiperka per daug maisto produktų, o vėliau nesuvartotus išmeta. Skurdžios ekonomikos valstybėse daugiausia atliekų susidaro perdirbimo metu, nes perdirbimo technologijos nėra modernios.

Kiekvienam suprantama, kas yra atliekos - tai „nereikalingos" medžiagos, kurios susidaro gamybos metu ir pašalinamos į sąvartynus ir pan. Pasaulyje prarandama apie 30 proc. žemės ūkio ir maisto produkcijos, tai sudaro apie 1,3 mlrd. tonų kasmet. Tokiu kiekiu produkcijos būtų galima pamaitinti apie 800 mln. žmonių! Deja, bado problema visa dar aktuali ne vienoje valstybėje. Išspręsti šią problemą yra svarbus mokslininkų uždavinys.

Konferencijos dalyviai Sodininkystės ir daržininkystės instituto soduose

R. Venskutonis priminė seną-naują koncepciją - biorafinavimą. „Taikant biorafinavimo koncepciją, stengiamasi kuo daugiau ir kuo vertingesnių tikslinės paskirties medžiagų gauti iš bet kokių agrarinių žaliavų", - sakė R. Venskutonis. Kitaip tariant, tvarus biomasės perdirbimas į įvairius maisto ar gyvulių pašaro produktus ir energijos išgavimas iš kuo įvairesnių biožaliavų.

Uogos skaniausios šviežios, bet paprastai jos greitai genda. Todėl reikia įvairių jų perdirbimo technologijų. Pavyzdžiui, kaip efektyviau panaudoti uogų išspaudas? Mes ieškome bioaktyvių junginių ar fitochemikalų, kurie dar vadinami polifenoliniais junginiais. Tų junginių įvairovė didžiulė - šiuo metu jų identifikuota apie 10 tūkstančių.

Tarkime, aviečių išspaudose polifenolinių junginių yra daug daugiau negu likusioje uogos dalyje. Taigi, aviečių sultys pagal vertingumą yra tik ledkalnio viršūnė, palyginti su išspaudomis. Be abejo, išspaudas būtina panaudoti efektyviau. Vienas iš paprasčiausių būdų - jas išdžiovinti, sumalti ir dozuojant dėti į įvairius maisto produktus, pavyzdžiui, į varškės sūrį. Kitas būdas - anglies dvideginį panaudoti kaip ekstrahentą. CO2 yra visiškai nekenksmingas tirpiklis ir jį labai lengva pašalinti. Dar vienas metodas - ekstrahacija padidintame slėgyje, tai labai paspartina procesus.

Konferencijoje skaityti pranešimai apie naujausius rapsų mokslinius tyrimus, biotechnologines priemones žiemkenčių atsparumui šalčiui, išgyvenamumui ir derliui optimizuoti, augalų adaptyvumo mechanizmus ir dar daug kitų aktualių temų. Mokslininkų tyrimai tampriai persipina vieni su kitais, o galimybė dalytis tyrimų rezultatais spartina naujus proveržius augalininkystės mokslų srityje.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.