Pasaulyje
Vokiečių ūkininkas pradangino milijonus
2018-05-09

Berlynas. Stambiausiu Europos ūkininku vadinto Zygfrido Hofreiterio (Siegfried Hofreiter), kuris valdė daug žemės ir Lietuvoje, bankrotas atskleidė didžiulį melą ir apgavystes.

Vokietijoje Z. Hofreiterio bankroto byla nagrinėjama jau dvejus metus. Kai 2016 metais buvo iškelta bankroto byla jo bendrovei „KTG-Agrar“, paaiškėjo, kad į ją yra investavę 12 tūkst. asmenų ir jiems Z. Hofreiteris liko skolingas didžiules sumas.

Naikino dokumentus, daužė kompiuterius

Praėjusią savaitę prokurorai atliko kratas 19 pastatų septyniose Vokietijos žemėse, tirdami tyčinio bankroto, apgavystės ir duomenų nutekinimo kaltinimus. Kratas atliko 98 pareigūnai. Buvo apklausti aštuoni įtariamieji, tarp ir jų ir buvęs bendrovės vadovas Z. Hofreiteris bei jo partnerė Beatričė Ams (Beatrice Ams).

Konfiskuoti dokumentai, elektroninis susirašinėjimas. Pranešama, kad buvę kompanijos darbuotojai bandė naikinti dokumentus, sudaužyti kompiuterius.

Daug metų „KTG-Agrar“ buvo pristatoma kaip labai sėkminga įmonė. Devintojo dešimtmečio viduryje bavaro ūkininko sūnus Z. Hofreiteris ir sodininkė B. Ams kultivavo 600 ha žemės, bet per kelerius metus sukūrė didžiausią Europoje žemės ūkio koncerną, kurio pardavimai siekė 320 mln. eurų per metus.

Bendrovė pirko ir nuomojo žemę, augino javus, kukurūzus, sojas. Iš viso Z. Hofreiteris buvo sukaupęs 45 tūkst. ha Vokietijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, teigia „Frankfurter Allgemeine“.

„KTG-Agrar“ ėmėsi ir bioenergijos verslo, operavo jėgaines, gamino elektrą. Ji supirkinėjo kitas žemės ūkio ir maisto gamybos įmones. Bendrovės šūkiu tapo frazė „nuo lauko iki lėkštės“.

2007 metais įmonės akcijomis pradėta prekiauti biržoje. Kai 2016 metų liepą kompanija pradėjo bankroto bylą, paaiškėjo netikėtų dalykų. Išlindo didesnės nei 400 mln. eurų skolos ir tai, kad 12 tūkst. žmonių buvo investavę į bendrovės akcijas.

Filmukas, kuriuo viliojo Z. Hofreiteris siekė įtikinti, kad „KTG-Agrar“ yra sėkminga bendrovė

Žadėjo aukštus dividendus

Pareigūnai jau atskleidė, kad Z. Hofreiteris kūrė fiktyvias įmones, kurioms vadovavo 80 metų pensininkas. Pelnas buvo gaunamas, fiktyvioms bendrovėms viena kitai parduodant įvairią produkciją. Verslininkas įvairias būdais rasdavo naujų partnerių. Pavyzdžiui, vietoj įprastų 80 eurų už hektarą jis žemės nuomą mokėjo po 360 eurų, suokdamas, kad žemės ūkis labai pelningas, žadėjo 7 proc. metinius dividendus  akcininkams. Dar 2015 metais finansų analitikai ragino investuotojus pirkti apie 13 eurų kainavusias akcijas, prognozuodami, kad jos brangs iki 20-22 eurų.

„KTG-Agrar“ gaudavo ir ES išmokas. Teigiama, kad kasmet Vokietijoje ir Lietuvoje surinkdavo apie 12 mln. eurų subsidijų.  

Paaiškėjo, kad nuo 2007 metų bendrovės pajamų ir išlaidų balansas buvo minus 240 mln. eurų, tačiau Z. Hofreiteris elgėsi kaip klestinčios įmonės vadovas. Jis dovanodavo pavaldiniams brangius laikrodžius, skraidė sraigtasparniu, kurio nuoma per metus kainavo 1,5 mln. eurų.

Dar iki 2016 metų jis buvo žurnalistų dažnai kalbinamas ūkininkas, dalyvaudavo parodose, seminaruose, kur pasakodavo apie ūkio sėkmės receptus.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad kol vyksta tyrimas, Z. Hofreiteris jau kuria naują žemės ūkio bendrovę „Stroh Express“.

Vokietis – patikimumo garantas  

Kai prieš dešimtmetį Z. Hofreiteris atvyko į Lietuvą nuomotis ir pirkti žemės, 2008 metais vokietį lydėjo „Deutche Welle“ televizijos komanda. Vaizdo reportaže matyti, kaip jis džiaugiasi suradęs didžiulius žemės laukus, bendrauja su Lietuvos kaimo žmonėmis, kurie sutiko užsieniečiui išnuomoti žemę. „Kadangi vokiečiai visada moka laiku, visi kaimo gyventojai jam pardavė arba išnuomojo žemę“, – girdisi žurnalisto balsas už kadro.

„Deutche Welle“ televizijos 2008 metais parengtas reportažas apie Z. Hofreiterio verslą Lietuvoje

Dar 2012 metais Frankfurto vertybinių popierių biržos sąraše buvusi „KTG Agrar“ gyrėsi turinti Lietuvoje daugiau nei 4000 ha nuosavybės teise valdomos žemės, įsigytos per jai priklausančias lietuviškas žemės ūkio bendroves.

2014 metais skelbta, kad „KTG Agrar" Lietuvoje (Raseinių, Jurbarko ir Mažeikių rajonuose) nuomojosi  7,8 tūkst. ha žemės, dar 400 ha valdė pati. Bendrovė augino grūdus, kukurūzus ir rapsus. „KTG Agrar" grupė Lietuvoje valdė bendroves „KTG Agrar", KTG, „KTG Eko Agrar", „KTG Energija" ir „KTG Grūdai".

Pirko bendroves, kurios valdė žemę

2014 metų rugpjūtį „KTG Agrar“ išplatino pranešimą, kuriame teigė už 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) Lietuvoje pardavusi 4 tūkst. hektarų žemės vienam neįvardintam Vokietijos instituciniam investuotojui.

Lietuvoje politikai pradėjo aiškintis, kaip užsieniečiai galėjo Lietuvoje įsigyti tiek žemės, nors iki 2014 metų gegužės galiojo apribojimai užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Tačiau iš tiesų įstatymai leido užsieniečiams įsigyti žemės ūkio veikla užsiimančias bendroves. 

2016 metais „KTG-Agrar“ įmones Lietuvoje įsigijo „AUGA group“. Už bendroves buvo sumokėta 1,38 mln. EUR. Joms tuo metu priklausė daugiau nei 7700 ha žemės, iš kurių beveik 6100 ha buvo sertifikuoti ekologinės gamybos plotai.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai