Pasaulyje
Šveicarų gyvulių augintojai neišsiverčia be įvežtinių pašarų
2013-07-18

Bernas. Šveicarijos žemdirbiai nepajėgūs patenkinti vidaus rinkos poreikių. Šalyje kasmet mažėja pašarinių augalų derlius, vis daugiau gyvulių augintojų renkasi užsienio šalyse užaugintą produkciją.

Per pastaruosius 15 metų pašarinių grūdų pasėlių plotai Šveicarijoje sumažėjo 40 proc. Kaip ir ankstesniais metais, 2013-aisiais pašarinių grūdų paklausa vidaus rinkoje pranoks Šveicarijos ūkininkų galimybes. Prognozuojama, kad šįmet pašarinių grudų derlius sudarys daugiau kaip 474 tūkst. tonų, t. y. 2,2 proc. mažiau negu praėjusiais metais.

Specialistai nuogąstauja, kad šis kiekis tikrai nepatenkins Šveicarijos gyvulių augintojų poreikių, todėl ir toliau didės grūdinių pašarų importas. Šalies laukuose išauginama ir pagaminama tik 50 proc. grūdinių pašarų, 40 proc. baltyminių koncentruotųjų pašarų (rapsų išspaudų, sojų miltų) poreikio. Iš užsienio importuojama trys ketvirtadaliai reikalingų paukščių lesalų, 67 proc. baltyminių kiaulių pašarų.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Dirbtinės ir natūralios pievos Šveicarijoje sudaro 71 proc. viso žemės ūkio naudmenų ploto. Tačiau dėl vietinių pašarų trūkumo, šieno importas nuo 2000 metų išaugo tris kartus. Daugiausiai pašarų šveicarai įsiveža iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos ir Austrijos. Šveicarų gyvulių augintojus pasiekia šienas, atkeliavęs iš Rytų Afrikos, Kirgizijos, Kamerūno. Nepaisant augančio šieno importo, natūralių pievų ir ganyklų šalyje nesumažėjo.

Pasak ūkininkų organizacijų atstovų, žaliųjų pašarų stygių lemia nepalankios klimatinės aplinkybės (2010 ir 2011 metais pasėliai nukentėjo nuo sausrų), didėjanti galvijų ir arklių populiacija, ne toks intensyvus kalnuotuose regionuose esančių ganyklų naudojimas. Nors gaminti pašarus ūkyje pigiau, vis daugiau gyvulių augintojų aruodų atsargas papildo pirktiniu šienu.

Per metus Šveicarija importuoja apie 1 mln. tonų pašarų. 2012 metais Šveicarijoje žemės ūkio gyvulių šėrimui sunaudota daugiau kaip 197 tūkst. tonų įvežtinių kviečių, 85 tūkst. t kukurūzų, beveik 70 tūkst. t ryžių. Iš Brazilijos importuota daugiau kaip 267 tūkst. tonų sojų, kurios nėra genetiškai modifikuotos, todėl tinka gyvuliams šerti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai