Pasaulyje
Stambiam Latvijos ūkiui rekordinių derlių pasiekti neleido gamta
2017-10-06

Bauskė. Latvijos bendrovė „Uzvara-Lauks" iš viso dirba 5 790 ha. Šios žiemos jau laukia pasėti 1500 ha žieminių rapsų ir 2500 ha žieminių kviečių, dar planuojama pasėti apie 800 ha žieminių kviečių. Tiesa, tikriausiai visų planų nepavyks įgyvendinti dėl prastų orų ir smarkiai įmirkusios žemės.

Kaip sako vyriausiasis bendrovės „Uzvara-Lauks" agronomas Sergejus Katanenka (Sergejs Katanenko), užsėti 800 ha kviečių reikia 3 parų darbo, nes dirbama 3 našiomis sėjamosiomis. Tad šiek tiek vilčių už baigti sėją visuose numatytuose plotuose dar yra.

Pasak S. Katanenkos, jei šių metų javapjūtės nebūtų sutrukdęs lietus ir rugpjūčio 12 d. užklupusi audra su stambių ledų kruša, šių metų derlių būtų galima pavadinti rekordiniu, o dabar - tik geru. Žieminių kviečių (jų iš viso buvo net 3 291 ha) derliaus vidurkis šiemet siekė 7,2 t/ha, vasarinių kviečių - 6,h6 t/ha, žieminių rapsų - 4,2 t/ha. Žirnių derliaus vidurkis pasiekė beveik 5 t/ha, pupų - 4,5 t/ha.

„Pagal derlingumą šie metai buvo labai geri. Jei nebūtų praėjusi didžiulė audra su ledais, tai tikriausiai būtų galima pavadinti rekordinio derlingumo metais", - pasakoja bendrovės „Uzvara-Lauks" vyr. agronomas Sergejus Katanenka

Sergejus yra kilęs iš Ukrainos, jis baigė biologijos studijas universitete Odesoje, paskui Kijeve studijavo aspirantūroje, kur gilinosi į cukrinių runkelių mokslinius tyrinėjimus. Gal dėl to ir į žemės ūkio augalų auginimą jis žiūri ne tik gamybininko, bet ir tyrinėtojo bei mokslininko akimis. „Visada įdomu nueiti į lauką ir bandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl yra taip, o ne kitaip. Mes darome daug stebėjimų, fiksuojame visus duomenis, tik gal ne visuomet vėliau surandame laiko padaryti jų visų analizę", - apie savo darbą pasakoja S. Katanenka.

Pavyzdžiui, jau keliolika metų agronomas daro javų herbariumus - kas savaitę fiksuoja, kaip vystėsi kviečiai. Turint kelerių metų duomenis, galima lengvai palyginti, kaip konkrečią dieną atrodė tos pačios veislės augalai 2014 ar, tarkime, 2015 metais. „Lyginant herbariumus, akivaizdžiai matyti, kad šiemet augalai vystėsi lėčiau - augimo tarpsniai vėlavo maždaug dviem savaitėmis", - sako patyręs agronomas.

Jau daug metų daromi skirtingų veislių javų herbariumai - kas savaitę fiksuojama, kaip vystėsi augalai

Derlius dorojamas septyniais kombainais (vyravo Claas kombainai, o pernai ir šiemet įsigyti du nauji New Holland), bendras jų pjaunamųjų plotis - 72 metrai. Jau kelinti pastarieji metai ūkio derlius netelpa į turimas saugyklas, todėl planuojama padidinti saugojimo talpas dar 5 000 tonų. Dabar turimuose grūdų saugojimo bokštuose galima laikyti 20 000 tonų grūdų produkcijos, o bendras ūkio derlius šiemet siekė net 37 000 tonų. Dalis nukultų grūdų ir rapsų parduodami iš karto, daugiausia kompanijoms „Linas Agro", „Scandagra", „Agerona".

„Pernai žirnių ir pupų kainos buvo labai geros - žirniai buvo plius 100 eurų prie kviečių kainos, pupos - plius 67-90 eurų prie kviečių kainos. Skaičiuojame, kad 4 tonos žirnių ar pupų atitiko 7 tonas kviečių. O išauginti 7 t/ha kviečių derlių, patikėkite, nėra taip jau lengva. Šiemet, deja, ankštinių augalų grūdų kainos šiek tiek pakrito", - sako S. Katanenka.

Jo manymu, nuo 2018 metų, kai įsigalios reikalavimai žalinimui skirtuose plotuose nenaudoti cheminės apsaugos produktų, greičiausiai žirnių ir pupų žemdirbiai augins mažiau. Tai nedžiugina, nes bendrovė kaip tyčia nusipirko aukštos kategorijos žirnių bei pupų sėklos ir planavo ją auginti ir platinti kitiems žemdirbiams. „Blogai, kai sprendimai priimami taip staiga. Galėjo duoti bent jau pereinamąjį laikotarpį, o ne staiga imti ir nukirsti", - svarsto Sergejus. Vis tik jis tikisi, kad drastiško plotų smukimo nebus, nes ankštinius augalus naudinga auginti ir dėl sėjomainos, ir dėl pelningai parduodamos produkcijos. O žalinimo užskaitai galima rinktis tarpinius pasėlius.

Rugpjūčio 12 d. krito tokio dydžio ledo gabalai, kad net dužo automobilių stiklai. Iki krušos žirnių derlius buvo 6-6,5 t/ha, po krušos - 4-4,5 t/ha. Audra gerokai apkūlė ir kviečius - kai vėliau pabiros sudygo, atrodė tarsi tankiai pasėtas kviečių laukas

„Pupos ne tokia rizikinga kultūra kaip žirniai, jau išmokome jas auginti. Kitais metais planuojame užsėti po 200 ha pupų ir žirnių, bet jų nedeklaruosime kaip žalinimui skirtų plotų. Žalinimui planuojame auginti tarpinius augalus: garstyčias, ridikus, kuriuos paskui užarsime žaliajai trąšai. Tarpiniai augalai bus įsėjami iš karto po javų derliaus nuėmimo", - ateinančių metų planais dalijasi Sergejus.

Kadangi bendrovė jau daug metų užsiima sėklininkyste (šiemet pardavimui paruošė apie 2 000 tonų žieminių ir vasarinių kviečių, žirnių, pupų sėklos), tai didžiąją dalį savo ūkiui reikalingos sėklos pasiruošia patys. „Mūsų ūkiui, neskaičiuojant rapsų, reikia 1 000 tonų javų sėklos. Perkant tai kainuotų apie 300 tūkst. eurų, o pasiruošdami sėklą patys, mes daug sutaupome. Kokybiškos sėklos pasilikome ir kitiems metams, nes gali būti, kad būtent kitą rudenį žieminių kviečių sėklos paklausa bus didžiulė. Paklausi ir vasarinių javų sėkla - iš mūsų ūkio jau užsakyta 1 600 t vasarinių javų sėklos", - sako Sergejus ir priduria, kad šiemet neįtikėtinai geras sėklinių javų daigumas: siekia beveik 100 procentų.

Puikiai sutvarkyti bendrovės „Uzvara-Lauks" administraciniai pastatai, išpuoselėta aplinka

Bendrovėje „Uzvara-Lauks" dirba apie 100 žmonių. Jie darbuojasi ne tik žemės ūkyje - bendrovė turi senų automobilių muziejų „Mikelis", užimantį ištisus du angarus, kavinę, o neseniai atidarė ir viešbutį, kuriame, beje, dažniausiai apsistoja lankytojai iš Lietuvos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai