Pasaulyje
Skatinamas augalų ir bakterijų dialogas
2013-10-25

Vašingtonas. Misūrio universiteto specialistai padarė atradimą, kuris gali tapti pirmuoju žingsniu mažinant augalų poreikį azotui, o tuo pačiu – išlaidas trąšoms ir aplinkos taršą, rašo portalas „Science Daily“.

Augalų mokslų profesorius Garis Steisis (Gary Stacey) su kolegomis atrado, kad kukurūzai ir daugelis kitų maistinių kultūrų „sutrinka” susidūrusios su invazinėmis, tačiau naudingomis bakterijomis rhizobia. Idealiu atveju šios bakterijos iš augalo gauna maistinių medžiagų, o mainais gamina azotą, kurio reikia daugeliui augalų. Tačiau taip nutinka ne visada.

„Mokslininkai tai žino seniai, tačiau dialogas egzistuoja tik ankštiniuose augaluose, – sako G. Steisis. – Tuo tarpu kukurūzai, pomidorai ir kiti augalai su bakterijomis nebendradarbiauja, todėl ūkininkams tenka atseikėti daugiau azoto negu reikėtų priešingu atveju.”

3 Paragrafas delaval

Augalai stengiasi apsiginti nuo bet kokių svetimų organizmų, bandančių patekti vidun. Sojos pupelės į rhizobia bakterijas reaguotų priešiškai, tačiau pastarosios ilgainiui susikūrė cheminę medžiagą, kuri blokuoja ankštinių augalų imuninę sistemą ir „įtikina“ juos, kad įsibrovėlis yra nusiteikęs draugiškai. Tai pajutęs augalas pradeda formuoti gumbelius, kuriuose bakterijoms gyventi yra dar lengviau.

Per eksperimentus mokslininkai stebėjo, kaip į šią cheminę medžiagą reaguoja kukurūzai ir kitos neankštinės kultūros. Paaiškėjo, kad jos irgi nustoja gintis, tačiau gumbelių nesuformuoja.

„Sužinojome tai, kad kiti augalai bakterijų neignoruoja. Jie jas atpažįsta, tačiau vėliau pradeda elgtis kitaip nei ankštinės kultūros, – aiškina profesorius. – Toliau sieksime išsiaiškinti, kaip perduoti augalams, kad šis ryšys yra naudingas.“

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai