Pasaulyje
Lietuvos pieno sektoriaus reikalai aptarti ir Berlyne
2017-01-23

Berlynas. Pakeliui į protestą Briuselyje grupė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narių užsuko į parodą „Žalioji savaitė" Berlyne, kur jiems laiko skyrė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Pieno gamintojams neramu, ar pieno kainos vėl nepradės kristi, nes tokių požymių jie teigia jau pastebintys.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos narė, smulkioji ūkinininkė Audronė Miškinienė teigia jau gavusi pranešimą, kad pieno kaina jai bus mokama mažesnė. Tačiau ministras B. Markauskas teigia kol kas nematantis pagrindo kainoms kristi, nes pieno rinka šiuo metu stabilizavosi, o paskutiniame aukcione bendras pieno produktų indeksas netgi 0,6 proc. didėjo. „Kažkiokios krizės šiuo metu pasaulyje nėra prognozuojama", - teigė jis.

Parodos susitikimuose su Naujosios Zelandijos, Brazilijos, Japonijos, Ukrainos ir kitų šalių kolegomis ministras sakė išgirdęs nuomonę, kad kita pieno krizė gali kilti 2019-2020 m., o iki to laiko prognozuojamas stabilus laikotarpis.

Konkrečius atvejus Lietuvoje ministras B. Markauskas aiškino kaip pavienius, be to, tarp ūkininkų ir perdirbėjų nėra tarpusavio pasitikėjimo, jų santykiai nėra geri ir perdirbėjai naudojasi įvairiomis sitaucijomis, o ir jų eksporto rinkos yra skirtingos. „Vieniems sekasi geriau, kitiems - blogiau, o visa tai perkeliama ant ūkininkų pečių. Sitauciją bus bandoma aiškintis vasarį Pieno tarybos posėdyje", - teigė B. Markauskas.

Pakeliui į Briuselį grupė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narių užsuko į parodą „Žalioji savaitė" Berlyne, kur susitiko su žemės ūkio ministru

Pieno gamintojai mano, kad jų gerovei grėsmę kelia intervencinių pieno miltelių išmetimas į rinką, todėl šiandien Briuselyje vyks Europos pieno gamintojų protestas. Ministras pripažino, kad jeigu taip nutiktų, - rinkoje atsidurtų didelis kiekis pieno milterlių, tai galėtų turėti įtakos pieno supirkimo kainai.

„Mūsų pozicija - pirmiausia ūkininkų saugumas, kad dėl tam tikrų veiksmų nesusvyruotų kaina, bet nemanau, kad didesnis pieno miltų kiekis turėtų pasirodyti rinkoje, - sakė ministras. - Šiuo metu yra parduota 40 tūkst. tonų ir kol kas įtakos pieno kainai tai nepadarė. Norėtume, kad tas procesas atsargiai ir vyktų". Tačiau tie intervenciniai pieno miltai - įšaldyti ES biudžeto pinigai ir tuos miltus vis tiek reikės realizuoti.

Taip pat pieno gamintojų ir ministro susitikime kalbėta apskritai apie pieno sektoriaus ateitį, ką Žemės ūkio ministerija turėtų padaryti ūkininkų labui. „Jeigu sutarsime, kad pieno sektorius ir gyvulininkystė yra mūsų prioritetai, bandysime teikti paramą gyvulininkystės įrangai įsigyti ir pastatams statyti. Dėl to neturėtų pykti grūdų sektorius, nes norime ir juos skatinti ne tik grūdus auginti, bet ir gyvulius, kad ūkiai būtų diversifikuoti. Ar sutarsime, nežinau, bet mėginsime", - svarstė žemės ūkio ministras.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas (kairėje) ramino pieno gamintojus, kad šiuo metu prielaidų pieno supirkimo kainai mažėti nėra

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigė, kad ministras juos ramino - pieno reikės, nes atsiranda naujos rinkos. „Bet jeigu karvės yra tik tam, kad išgyventų ūkininkas, tai kam tos karvės?" - retoriškai klausė J. Vilionis. Dabar vidutinė natūralaus pieno litro kaina Lietuvoje - 28 centai ir ji netenkina ūkininkų.

„Tai yra mažiausia kaina ES, be to, gauname ir mažiausias išmokas, tai kaip mums konkuruoti ir išgyventi, kaip investuoti, juk technika sensta? Į kokią ES mes įstojome? O visi reikalavimai mums - kaip visoje ES, ne mažesni, skirtingai nei išmokos", - piktinosi J. Vilionis, pridūręs, kad vokiečiai, prancūzai sako, kad be 45 centų už litrą pieno gamyba neapsimoka.

Jonas Vilionis (dešinėje) ir kiti pieno gamintojai mano, kad turėtų už pieną gauti kainą, siekiančią ES vidurkį

Pieno gamintojai dar kartą prašė ministro, kad būtų sustabdytas vadinamasis Pieno įstatymas ar bent jau tobulinamas ir jame turėtų atsirasti prekybininkų dalis. Taip pat kalbėta apie būtinybę skatinti ir plėsti kooperaciją, apie mažas galimybes plėstis pieno ūkiams, kai didžiąją dalį žemės valdo grūdų sektorius. „O beatodairiškas žemės eksploatavimas be mėšlo, organinių trąšų, labai blogina dirvožemio kokybę, tai pripažįsta ir mokslininkai. Tad reikia plėsti gyvulininkystę", - kalbėjo J. Vilionis, prieš išvykdamas į protesto akciją Briuselyje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai