Ryga. Latvijos parlamentas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis griežtinami reikalavimais dirbamos žemės šalyje norintiems įsigyti užsieniečiams. Vietoje iki šiol numatyto reikalavimo latvių kalbą mokėti A1 lygiu, pataisomis įtvirtintas B2 lygio minimumas.

Tai reiškia gebėjimą kalbėti valstybine kalba buities ir profesinėmis temomis, aiškiai formuluoti ir pagrįsti savo nuomonę, skaityti ir suprasti įvairaus turinio tekstus, raštu dėstyti mintis, suvokti ir suprasti įprastu tempu sakomus tekstus, gebėti papasakoti apie įgytos žemės panaudojimą ateityje ir atsakyti į savivaldybės komisijos klausimus.

Taip pat numatyta, kad savivaldybės galės išnuomoti žemės ūkio paskirties žemę su teise įsigyti ją nuosavybėn. Žemę galima bus išpirkti ketvirtaisiais nuomos metais, o išnuomoti - iki 12 metų su 4,5 proc. kadastrinės vertės nuomos mokesčiu. Asmuo galės įsigyti žemę nuosavybėn tuo atveju, jei pradėjo ją dirbti per vienus metus nuo nuomos sutarties sudarymo.

Parlamentas panaikino nuostatą, kad jei žemę perka įmonė, tai bent vienas iš jos savininkų ar darbuotojų turi būti įgijęs žemės ūkio srities išsilavinimą.

Įstatymo pataisos priimtos po grąžinimo svarstyti, prezidentui Raimondui Vėjuoniui nurodžius jose prieštaraujančias normas.

Šalies žiniasklaidos duomenimis, didžiausius žemės ūkio paskirties žemės ir miškų plotus Latvijoje pagal įmonių kapitalo kilmės šalį valdo:

*Gernsis – britų karūnos priklausinys (salų grupė), bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį

MŪ inf.