Pasaulyje
Kur suks Baltarusijos agrarinė politika?
2014-07-28

Minskas. Baltarusijos žemdirbius šį mėnesį pasiekė du netikėti prezidento pareiškimai: pirma, nuostolingai dirbančios žemės ūkio įmonės bus privatizuojamos, antra, vieno regiono pieno sektoriuje eksperimento tvarka leidžiama atsisakyti pieno supirkimo kainų reguliavimo. Ar tai naujo posūkio šalies ūkyje pradžia, ar parodomasis įsipareigojimų vykdymas šalių partnerių atžvilgiu?

„Baltarusijos žemės ūkis gavo užtektinai valstybės paramos, o dabar turi remtis savo jėgomis",- pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Anot jo, žemės ūkio didmeninės ir mažmeninės prekybos kainos leidžia žemės ūkiui gyventi savarankiškai ir uždirbti.

„Mes privalome palaikyti tuos, kurie šiandien pasirengę pradėti savarankišką pelningą veiklą. O tiems, kurie nenorėjo, nesugebėjo ar nepajėgė iki šiol to padaryti, dar duodame laiko iki šių metų pabaigos. Jei situacija nesikeis - juos [ūkius ir įmones - red. past.] privatizuosime - parduosime tiems, kas nori dirbti. Tačiau privatizuojamų įmonių vadovams, o gal net ir specialistams, naujose įmonėse vietos nebeliks", - pareiškė A. Lukašenka.

3 Paragrafas delaval

Apsilankęs Mogiliovo srities pieno perdirbimo įmonėje prezidentas A. Lukašenka nusprendė eksperimento tvarka leisti šiame regione atsisakyti pieno kainų reguliavimo. Įmonė yra stambi sūrių eksportuotoja. Ji perdirba beveik 84 proc. šio regiono pieno žaliavos. Kompanija norėtų išplėsti žaliavų zoną, nes tai leistų didinti produkcijos gamybą ir pelningumą. Šalies vadovas pasiūlė, kad Mogiliovo srities pieno gamintojai savarankiškai nustatytų kainas ir pasirinktų pirkėjus. Jis paaiškino, kad toks žingsnis leistų gamintojams savarankiškai ir be regiono vykdomosios valdžios diktato nuspręsti, kuriam perdirbėjui ir kokiomis sąlygomis parduoti pieną.

Užsienio ekonomistai mano, kad šie žingsniai greičiausiai yra demonstratyvaus pobūdžio, nes Baltarusija yra įsipareigojusi Rusijai ir Kazachstanui (Eurazijos ekonominės sąjungos partnerėms) mažinti agrarinio sektoriaus rėmimą.

Iki 2020 metų visose trijose šalyse galioja valstybinės plėtros žemės ūkiui programos. Baltarusija kol kas pirmauja pagal valstybės paramos lygį ir kainų augimą, o tai rodo, kad parama šiam sektoriui traukiama iš vartotojo kišenės, mano ekspertai.

Baltarusija yra įsipareigojusi sumažinti paramą agropramoniniam kompleksui: 2015 m. - iki 12 proc. žemės ūkio BVP, 2016 m. - iki 10 proc. žemės ūkio BVP, t. y. pamažu naikinti lengvatas ir kompensacijas, kurios sukuria nesąžiningą konkurenciją.

Per keletą pastarųjų metų Baltarusija skyrė šalies žemės ūkiui apie 50 mlrd. JAV dolerių. Tačiau žemės ūkis netapo efektyvesnis. Prezidentas vis dažniau kalba apie tai, kad agrarinis sektorius turi pereiti prie finansinio savarankiškumo, kad modernizavimui skirtos investicijos pagaliau duotų grąžą.

Baltarusijos ūkių įsiskolinimas sudaro 30 mlrd. JAV dolerių. Nuostolingai dirbančių agrarinio sektoriaus įmonių 2014 m. I ketvirtį, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo ir dabar jos sudaro apie 60 proc. visų šio sektoriaus įmonių, o pusė iš jų yra nemokios.

Šiemet šalies valdžia dar žada nemažinti paramos ir išlaikyti praėjusių metų lygį, kai parama sudarė 3,7 mlrd. JAV dolerių. Tai rodo, kad žemės ūkis yra labai jautri sritis. Palyginimui Rusija skiria beveik panašią sumą žemės ūkiui remti, nors jos agrarinis sektorius yra kur kas didesnis (stodama į Pasaulio prekybos organizacija, Rusija atsisakė daugelio lengvatų ir subsidijų žemės ūkiui, o nukreipdama paramą į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, specialistų paruošimą, t. y. sritis, kurios mažiau iškreipia konkurenciją).

Baltarusijos ekonomistai, kritikuojantys situaciją šalies žemės ūkyje, nurodo, kad valdžia turėtų nutraukti finansavimą 2/3 ūkių, kurie yra nuostolingi. Jie pataria, kad norint dirbti rentabiliai, būtina atsisakyti nuostolingos produkcijos gamybos, nedirbti nenašių žemių ir neužsiimti žemdirbyste smėlynuose ir pelkėse. Anot baltarusių ekonomistų, šalies perdirbėjai parduoda Rusijai sviestą dukart pigiau savikainos, o pieną vietos vartotojams parduoda 40 proc. brangiau negu Rusijai. Šią nuostolingą veiklą finansuoja valstybė.

Vakarų ekonomistai mano, kad Baltarusija nepajėgi atsisakyti rėmimo apimčių, todėl įvairiais būdais slėps paramą, sugalvos naujų rėmimo formų. Vienas iš tokių būdų, apie kurį jau užsimenama, - žemės ūkio technikos lizingavimas 20 metų. Kitas - mokslinių tyrimų finansavimas, iš tikrųjų nukreipiant lėšas į apyvartinį kapitalą, trečias - melioracijos rėmimas, faktiškai skiriant pinigus vadinamųjų „agromiestelių" plėtrą.

Baltarusijos siekis išsaugoti konkurencinius pranašumus taikant paslėptas dotacijas kelia nerimą Rusijos ir Kazachstano agrariniam verslui, kuris neabejotinai priešinsis dempingo politikai.

***

Eurazijos ekonominės erdvės susitarimai ir nauji reglamentai, kaip, beje, ir Lietuvos narystė euro zonoje, gali pakoreguoti dvišalius ekonominius Lietuvos ir Baltarusijos santykius. Ir nebūtinai tik į gera.

Anot Lietuvos ambasadoriaus Minske Evaldo Ignatavičiaus, verslininkams, kurie dirba Baltarusijoje, kurie ten gamina, galbūt atsiras daugiau galimybių eksportuoti į Muitų sąjungos rinkas. „Verslininkams, kurie eksportuoja į Baltarusiją, gali atsirasti papildomų reikalavimų, nes įsigalios naujų reglamentų. Norima daug kur ir Baltarusijoje, ir kitose Muitų sąjungos šalyse importą kuo labiau pakeisti savo gamybos produkcija. Taigi čia reikia smulkiai žiūrėti, kas ir kada vyks, diskutuoti, kitaip galima patirti daug netikėtumų", - sakė ambasadorius, kurį cituoja „Verslo žinios".

E. Ignatavičiaus teigimu, verslininkai raginami aiškiai ir kruopščiai apskaičiuoti savo galimybes, investicijų dydžius, apsidrausti nuo galimų netikėtumų, turėti alternatyvų ir atsarginių variantų, apskaičiuoti, kaip galima susigrąžinti investuotus pinigus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai