Pasaulyje
Krymo žemės ūkis. Atsitokėjimas po euforijos
2014-06-17

Simferopolis. Ką gavo ir ką prarado Krymo žemės ūkio ir maisto sektorius po to, kai pusiasalį aneksavo Rusiją? Naujoji Krymo valdžia priversta pripažinti sunkumus maisto sektoriuje ir žemės ūkyje bręstančią krizę. Ukrainai sustabdžius vandens tiekimą į Krymą, pasėlių drėkinimo problema artimiausiu metu vargu ar bus išspręsta.

Apie 80 proc. Kryme suvartojamo maisto atkeliaudavo iš Ukrainos. Po aneksijos pusiasalyje įsigaliojo Rusijos įstatymai ir draudimai įvežti iš Ukrainos iš pradžių sūrius, po to mėsą, o vėliau ir kitus maisto produktus, kol federalinė „Rosselchoznadzor" tarnyba suteiks jų gamintojams leidimus įvežti produkciją į šalies teritoriją.

Kai maisto produkcijos įvežimo iš Ukrainos apimtys smarkiai sumažėjo, vietiniams Krymo gamintojams pasitaikė proga kelti kainas. Nepaisant žemės ūkio ir maisto produkcijos brangimo (kai kuriais atvejais kainos išaugo 10-25 proc.), ji vis dar yra pigesnė negu žemyninėje Rusijoje, todėl domina Rusijos verslą.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Ieškodama būdų sustabdyti produkcijos išvežimą iš pusiasalio į Rusiją ir užkirsti kelią galimam maisto deficitui, Krymo valdžia paskelbė draudžianti išgabenti maistinius kviečius, miltus, aliejų, cukrų, grikius, kiaušinius, šviežią ir šaldytą mėsą, mėsos produktus, pieną ir jo produktus, konservus. Iš pusiasalio išvykstantiems asmenims nuo šiol leidžiama gabenti tik nedidelius kiekius maisto asmeniniam vartojimui.

Pusiasalio valdžia, paskelbusi kovą gaivališkai (spekuliacinei) prekybai, uždraudė ūkininkų turgelius, kuriuose vartotojai galėjo pirkti produkciją tiesiogiai iš žemdirbių. Ūkininkams savo produkciją nuo šiol leidžiamą realizuoti tik parduotuvėse ir komercinėse turgavietėse.

Praėjusią savaitę Krymo valdžia viešai prakalbo apie gresiančią maisto krizę ir būtinybę kurti pasienyje su Ukraina „žaliuosius koridorius", kuriais ukrainietiški maisto produktai galėtų be kliūčių patekti į pusiasalį.

Šiuo metu dėl mažo pasienio punktų pralaidumo ir Rusijos pasieniečių bei muitininkių veiksmų, ukrainiečių vilkikai su produkcija po keletą dienų laukia galimybės įvažiuoti į pusiasalį. Vilkikams stovint eilėse produktai genda, o ilgėjant jų gabenimo laikui - brangsta. Tačiau ar steigti žaliuosius koridorius spręs ne Krymo, Rusijos valdžia.

Problemiškas tapo ir maisto produkcijos gabenimas iš Rusijos (Novorosijsko uosto, Užkaukazėje) keltais į Krymą. Vilkikų perkėlimo kaina išaugo dukart, o tai irgi brangina pervežamą produkciją.

Žemės ūkis be vandens?

Apie 85 proc. gėlo vandens iš Ukrainos į Krymą atitekėdavo vieninteliu Šiaurės Krymo kanalu. Rusijai aneksavus pusiasalį, Ukraina gegužės 13-ąją nutraukė vandens tiekimą. Krymo gyventojų apsirūpinimui geriamuoju vandeniu tai didelės įtakos neturi, tačiau ukrainietiškas vanduo gyvybiškai svarbus pusiasalio agrariniam sektoriui.

Šiaurės Krymo kanalo vanduo reikalingas ryžių plantacijoms, vaisų ir uogų ūkiams, o labiausiai vynuogynams. Rusija tik dabar pradėjo kalbėti apie kompensacijas žemdirbiams, kurie gali patirti didelių nuostolių sutrikus aprūpinimui vandeniu. Bendras drėkinamų pasėlių plotas sudaro apie 120 tūkst. ha.

Rusijos Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, kompensacijoms gali prireikti 5 mlrd. rublių per metus. Tai yra lygiai tokia suma, apie kurią Rusija kalbėjo planuodama finansinę paramą Krymui.

Rusijos propaganda tikina, kad Krymas gali apsieti be ukrainietiško vandens, tiesa, išspręsti problemą prireiks 2-3 metų. Žemės ūkio specialistai teigia, kad per tiek laiko sektorių ištiks katastrofa.

Vienas iš siūlymų aprūpinti pusiasalį vandeniu - statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį, kartu tiesiant vandentiekį, kuriuo būtų tiekiamas vanduo iš Rusijos Kubanės regiono. Bet šio projekto jau atsisakyta: viena, tai neišspręstų pasėlių drėkinimo problemos, antra, tai gali sukelti vandens deficitą pačioje Kubanėje.

Kitas planas - įrengti giluminių gręžinių tinklą ir aprūpinti juo žemės ūkį. Mokslininkai perspėja būti atsargiems naudojant giluminių gręžinių vandenį žemės ūkiui - išsiurbus gėlą vandenį iš gręžinių, jį užpildys jūros vanduo, o tada pasekmės gali būti pražūtingos. Mokslininkai siūlo ieškoti būdų atnaujinti vandens tiekimą kanalu.

Trečias planas - statyti vandens gėlinimo (kitaip - jūros vandens nudruskinimo) įmones, tačiau tokiu būdu išgaunamo vandens savikaina labai didžiulė. Dar vienas rusiškas planas numato gabenti vandenį kariniais tanklaiviais.

Rusija teigia radusi dalinį problemos sprendimą - nukreipė dalį Bijuk Karasu upės vandens į Šiaurės Krymo kanalą. Tačiau tokio tiekimo nuostoliai sudaro apie 40 proc., o aprūpinimo vandeniu problema lieka.

Ukraina siūlo Krymui pirkti vandenį maždaug po 1 griviną už kub. metrą (0,2 Lt), tačiau Krymui tai per didelė kaina. Vandens tiekimo savikaina Šiaurės Krymo kanalu 2013 m. sudarė vidutiniškai 0,05 Lt/kub. m, o žemdirbiai už vandenį mokėjo tiekėjams po 0,03-0,06 Lt/kub. m (kaina priklausė nuo elektros energijos tarifų ir tiekimo atstumų).

Kasmet kanalu pratekėdavo 1,1-1,3 mlrd. kub. m vandens. Iki šiol išlaidos buvo dengiamos iš Ukrainos iždo.

Uostai pritaikyti tik eksportui

Krymas yra priklausomas nuo ukrainietiškų maisto produktų. Jungtinių Tautų vertinimu, pusiasaliui per metus reikia 1,2 mln. tonų grūdų. Krymo žemdirbiai 2013 m. prikūlė 673 tūkst. tonų grūdų, t. y. vos pusę suvartojamo kiekio. Ekspertai mano, kad Krymo laukia grūdų deficitas. Krymo žemės ūkio  ministras pareiškė, kad jeigu Ukraina neatnaujins Dnepro upės vandens tiekimo Šiaurės Krymo kanalu, pusiasalyje nebus įmanoma auginti ryžių, kukurūzų, sojų, šių augalų pasėliai visiškai nunyks.

Kas trukdo Rusijai aprūpinti aneksuotą pusiasalį grūdais? Krymo grūdų terminalai šiuo metu stovi tušti. Ukrainietiški grūdai į terminalus nepatenka, o rusiškus tektų vežti geležinkeliu per Ukrainą, o tai būtų brangu.

Aneksavusi Krymą, Rusija tuo pačiu padidino savo giliavandenių Juodosios jūros uostų skaičių (Kryme yra 3 giliavandeniai terminalai, iš kurių vienas, anot žiniasklaidos, priklauso Ukrainos prezidentui P. Porošenkai, kitas - oligarchui R. Achmetovui). Po okupacijos Rusija net atsisakė ankstesnių planų plėsti savo uostą Tamanės pusiasalyje, nes, anot Rusijos premjero, Rusija įgijo pakankamą giliavandenių uostų skaičių Juodosios jūros baseine.

Tačiau Krymo terminalų neįmanoma panaudoti grūdams iškrauti į pusiasalį, nes visa jų infrastruktūra ir logistika orientuota eksportuojamų grūdų krovai į laivus, o ne iš laivų į uostus.

Rusijos grūdų sąjungos teigimu, šalies uostai per metus gali perkrauti apie 30 mln. tonų grūdų, tačiau krovos kaina 1,5-2 kartus viršija kitų šalių eksportuotojų uostų krovos kainas. Kad sumažintų kainas, Rusija turėtų bent 1,5 karto padidinti uostų infrastruktūros galimybes. Tačiau įdarbinti aneksuoto Krymo uostų Rusija neturi galimybių.

Vyndariai liko be rinkų

Patekę į Rusijos sudėtį, Krymo vyndariai, spaudžiantys vyną iš savo vynuogynų derliaus, neteko ankstesnės valstybės paramos, prarado lengvatas, liko atkirsti nuo užsienio rinkų.

Kryme veikusi pagrindinė Ukrainos vynininkystės įmonė „Masandra" tikėjosi, kad pusiasalio prijungimas prie Rusijos bus jai naudingas, nes jį įeis į Rusijos rinką ne kaip importuotoja, o kaip vietos gamintoja. Tačiau pagal Rusijos įstatymus „Masandros" produkcija laikoma ne vynu, o vyno gėrimu (šis vynas stiprinamas duonos spiritu).

Smūgiu Krymo vyndariams tapo tai, kad akcizo mokestis vyno gėrimams Rusijoje (o dabar ir Kryme) yra 50 kartų didesnis negu Ukrainoje. Anot „Masandros" atstovų, dabar jų produkcija, gaminama pagal daugiau kaip pusantro šimto metų technologiją, yra prilyginta kitiems spirituotiems rusiškiems vyno gėrimams, kurie gaminami iš koncentratų ir kuriems pagaminti užtenka 2-3 savaičių.

Iki aneksijos „Masandra" tiekė produkciją per Odesos uostą į Kiniją, Japoniją, Indoneziją, kitas Azijos šalis. Dabar šis kelias uždarytas. Net į Baltarusiją produkcija keliauja per Rusiją ir ne geležinkeliu, o automobilių transportu, dėl to smarkiai išauga savikaina.

Rusijos finansinė parama

Rusijos oficialūs šaltiniai birželio pradžioje pabrėžtinai informavo apie Krymo žemės ūkiui suteiktą finansinę paramą, tačiau nutylėjo, kad ji yra mažesnė, negu buvo žadėta. Krymo augalininkystės sektoriui skirta 311 mln. rublių (žadėta 600 mln.), gyvulininkystei - 66 mln. (poreikis - 266 mln. rublių); Sevastopolio augalininkystei skirta 29 mln. rublių (poreikis - 30 mln.), gyvulininkystei - 4 mln. rublių (žadėta - 6 mln. rublių).

Oficialiuose pranešimuose užsimenama, kad tik šiemet Krymo ir Sevastopolio žemės ūkio sektorius gauna lengvatinį subsidijavimą, o kitąmet regionas bus subsidijuojamas bendrais pagrindais, kaip ir kiti regionai.

Rusija skyrė taip pat 120 mln. rublių okupuoto pusiasalio žemdirbiams, iš dalies kompensuodama praradimus, kuriuos patyrė ūkininkai, netekę galimybės tęsti dalyvavimo Ukrainos kaimo rėmimo investicinėse programose. Šių lėšų skyrimą lydėjo propagandiniai pareiškimai, kad Maskva pasirūpina žemdirbiais, kuriuos likimo valiai paliko Kijevas, nutraukęs jų rėmimą iš kaimo plėtros fondų.

Kas laimi iš aneksijos?

Vieni iš laimėtojų - rusiškos žemės ūkio technikos gamintojai. Dar balandžio mėnesį rusiškos žemės ūkio technikos gamintoja „Rostselmaš" išsiuntė į Krymą pirmuosius 10 kombainų, įsteigė savo atstovybę. Įmonė planuoja per 3 metus parduoti pusiasalio žemdirbiams 500 kombainų.

Rusijos valstybinės agrolizingo įmonės vertinimu, metinis Krymo poreikis yra 150 kombainų, o iš viso Krymo žemės ūkio normatyvinis kombainų skaičius siekia 900. Vieno „Rostselmaš" kombaino vidutinė kaina 5-6 mln. rublių.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai