Pasaulyje
Konfliktas su Kinija gąsdina JAV ūkininkus
2018-04-05

Niujorkas. Kinijos paskelbta žinia, kad JAV žemės ūkio produktams muitų tarifai gali siekti iki 25 proc., sukėlė nerimą Amerikoje.  

Sekmadienį paskelbtame Kinijos finansų ministerijos pranešime kalbama, kad šalis nustatys muitų tarifus iki 128 rūšių JAV prekių. Tai itin svarbu JAV, nes papildomi mokesčiai turės įtaką 2,44 mlrd. eurų (3 mlrd. JAV dolerių) vertės importui.

Vyndariai planuoja nuostolius

Kinija nustatys 25 proc. muito tarifą kiaulienai, kitiems maisto produktams (vynui, šviežiems vaisiams, džiovintiems vaisiams ir riešutams) bus taikomas 15 proc. muito mokestis.

Tai Kinijos atsakas į JAV paskelbtus didelius muitų tarifus iš Kinijos importuojamam plienui ir aliuminiui. Manoma, kad JAV nustatys daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių (40,7 mlrd. eurų) siekiančius muitų tarifus Kinijos prekėms. Ši tvarka bus svarbi ne tik aliuminio ir plieno importui, bet ir plataus vartojimo elektronikai, kosmoso pramonės produktams.   

Kalifornijos vyno gamintojų bendrovės „Ridge Vineyards“ prezidentas Davidas Amalia sako, kad įmonė 15 metų investavo daug laiko ir pinigų į Kinijos rinką, o dabar gali būti privesta sumažinti Kinijoje parduodamo vyno kiekį, nes amerikietiškas vynas bus mažiau patrauklus finansiškai, pranešė CNBS.

„Ridge Vineyards“ Kinijos rinkoje iki šiol didino savo pardavimus, ten konkuruoja su aukščiausios kokybės Prancūzijos, Italijos bei Australijos vynu. Tačiau naujas 15 proc. tarifas reiškia prarastas investicijas ir pirkėjus.

Kiauliena brangs 25 proc.

Analitikai prognozuoja, kad daugeliui JAV žemės ūkio produktų 15 proc. muito tarifas yra pakankamas, kad prekė taptų nekonkurencinga Kinijoje.

JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją 2017 m. sudarė 19,6 mlrd. JAV dolerių (16 mlrd. eurų) arba šiek tiek daugiau nei 14 procentų viso JAV žemės ūkio produktų eksporto. Vienintelė šalis, į kurią eksportuota daugiau, buvo Kanada (eksportas siekė apie 20,5 milijardo JAV dolerių (16,7 mlrd. eurų) arba beveik 15 procentų JAV žemės ūkio eksporto.

Viena iš keturių JAV užaugintų kiaulių yra eksportuojama, o kinai yra didžiausi pasaulyje kiaulienos vartotojai. Kinija ir Honkongas kartu iš JAV importuoja kiaulienos už maždaug 1,1 mlrd. JAV dolerių (0,89 mlrd. eurų).

JAV kiaulienos pramonės srityje Kinija yra reikšminga ir todėl, kad daugelis šios Azijos šalies gyventojų maistui vartoja tas mėsos dalis, kurių nevalgo amerikiečiai, pavyzdžiui, kiaulės vidaus organus ir kojas.

Manoma, kad JAV ir Kinijos prekybos karu dėl kiaulių pasinaudos Danija, Ispanija, Vokietija, Brazilija ir Kanada.

Baiminasi ir sojų augintojai

JAV ūkininkams susirūpinimą kelia ir tai, kad sojos pupelės gali būti kita žemės ūkio produkcija, į kurią akis nukreips Pekinas. Pasak JAV žemės ūkio departamento, JAV kasmet Kinija parduoda daugiau nei 12 milijardų JAV dolerių (9,77 mlrd. eurų) vertės sojų pupelių.

Dabar daugiau nei 60 proc. visų JAV eksportuojamų sojų pupelių keliauja į Kiniją. Kinai taip pat perka sojų pupeles iš Pietų Amerikos ir daugiausia jas naudoja kaip pašarus maždaug 700 milijonų kiaulių arba aliejaus gamybai.

JAV praradimai gali tapti palankūs ir Australijos vaisių, riešutų augintojams ir vyno gamintojams.  Pasak Australijos statistikos biuro, beveik 40 procentų Australijos vaisių eksporto pernai buvo nukreipta į Kiniją ir Honkongą.

Kinijos vyriausybės sprendimas dėl tarifų JAV gamintojams taip pat turės tiesioginį poveikį Kalifornijos citrusinių vaisų gamintojams. Tai suteiks naujas galimybes ne tik australams, bet Pietų Afrikos, Ispanijos ir Egipto vaisių augintojams.

Australijos vyndariai džiūgauja

Tuo tarpu Australijos vyno pramonė vis drąsiau žvalgosi į Kiniją. Australijos duomenys rodo, kad vynuogių eksportas į žemyninę Kiniją pernai išaugo 63 proc. iki rekordinių 530 mln. eurų (848 mln. Australijos dolerių) ir sudarė apie trečdalį visos Australijos vyno eksporto rinkos.

Palyginimui, JAV vyno eksportas į žemyninę Kiniją pernai sumažėjo 3 proc. iki beveik 64 mln. eurų (79 mln. JAV dolerių).

Dėl naujo 15 procentų muito JAV vyno butelio, importuoto į Kiniją, bendras apmokestinimas nuo 48 procentų padidės beveik iki 68 procentų. Čilės ir Naujosios Zelandijos vynai įvežami į Kiniją be muitų ir apmokestinamai tik 27 proc. tarifu (akcizas ir PVM). Nuo 2019 m. Australijos vynai taip pat bus neapmokestinami muitu. Šios trys šalys yra pasirašiusios laisvos prekybos sutartis su Kinija.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai