Pasaulyje
Kolumbijos indėnai kovoja dėl savo gimtųjų žemių
2017-12-29

Bogota. Kolumbijos Kaukos slėnyje verda mirtina kova dėl žemių. Vietiniai aktyvistai tai vadina gimtųjų žemių, kurias užima cukranendrių plantacijos, ūkiai ir turistų poilsiavietės, išlaisvinimu. Kova įgijo pagreitį, kai praėjusiais metais buvo sudarytas taikos susitarimas tarp vyriausybės ir kairiųjų partizanų.

Nepaisant žūčių, čiabuviai indėnai - didžiausia, labiausiai organizuota ir kovingiausia iš 20 vietinių grupių slėnyje - kas antrą savaitę rengia akcijas, kurių metu tūkstančiai aktyvistų laužo ir degina cukranendres, o jų vietose sodina tradicinius žemės ūkio augalus, įskaitant kukurūzus ir manijokas, rašo britų „The Guardian".

Čiabuviams ši kova - tai naujas šimtmečių kovos dėl žemės etapas, kurio centre - konfliktas tarp dviejų kontrastingų pasaulių: tų, kurie siekia harmonijos su gamta, ir tų, kurie nori gauti kuo daugiau pelno, neatsižvelgdami į pragaištingą poveikį žmonėms ir aplinkai.

Aplinkosaugos klausimai taip pat motyvuoja kovotojus. Jie teigia, kad šalia šventų kalvų ir kitų svarbių vietų, ypač ežerų, pelkių ir krioklių yra sutelkta per daug gyventojų.

Kolumbijos vyriausybė laikosi pozicijos, kad vietinės žemės problemos neturėtų būti painiojamos su aplinkos apsauga. Vis dėlto pripažįstama, kad taika destruktyviai paveikė žemės klausimą. Pavyzdžiui, miškų kirtimas Kolumbijoje pernai (t. y. sudarius taikos susitarimą) išaugo 44 proc. Be to, stipriai augo ir kokos (narkotiko kokaino žaliavos) gamyba. Siekdamas išspręsti problemą, prezidentas Chuanas Manuelis Santosas pažadėjo labiausiai saugomų teritorijų ir miškų apsaugai naudoti kariuomenę.

Kaukos slėnis jau seniai yra pagrindinė konfliktuojančių karinių grupuočių bazė. Net demobilizavus didžiausią organizaciją - Revoliucines ginkluotąsias pajėgas, 12 kitų ginkluotų grupių vis dar veikia slėnyje, kuris tęsiasi kelis šimtus kilometrų.

Narkotikų dilerių gaujos, ginkluotos pajėgos ir privačios saugos tarnybos - kartais tai yra viskas viename - vietovę pavertė viena iš pavojingiausių vietų čiabuvių teisių gynėjams, aplinkosaugininkams ir žurnalistams. Praėjusiais metais Kolumbijoje nužudyta rekordinis skaičius aktyvistų - 37 asmenys. Tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Global Witness" duomenimis, tai antra vieta tokio masto žudynių reitinge po Brazilijos. Šiemet jau nustatyti 28 smurtinės mirties atvejai.

Skaudžiausi įvykiai nutiko gegužės mėnesį Korinto mieste, kur čiabuvių aktyvistai siekė atkovoti žemes iš cukraus milijardieriaus ir žiniasklaidos magnato Karloso Ardilos Liulės (Carlos Ardila Lülle). Policija be perspėjimo atidengė ugnį į aktyvistus. „Mes kapojome cukranendrių stiebus, kai policija pradėjo šaudyti. Kas nespėjo greitai griūti ant žemės, nukentėjo, - sakė žuvusio paauglio giminaitis. - Jie nenori, kad mes čia liktume, bet mes nesijudiname, tad jie bando mus nužudyti."

Čiabuvių vyresnysis Hermesas Pilisju (Hermes Pilicue) dėl smurto kaltina laisvą regiono žemių naudojimą, kuris atsirado dėl taikos susitarimo. „Kolumbijoje turėtų būti taika, tačiau mūsų teritorijose konfliktas išlieka, - sakė jis. - Taikos susitarimas apsunkino mūsų gyvenimą. Į mūsų teritorijoje esančią žemę pretenduoja daug žmonių, tai iš dalies dėl to, kad vyriausybė čia suteikia daugiau nuolaidų kasybos darbams ir vandens naudojimui."

Nepaisydamos policijos bauginimų, vietos bendruomenės suformavo 2000 apsaugininkų savanorių pajėgas, kurios jau uždarė keletą kasyklų. Savanorių pajėgos ginkluotos tik medinėmis lazdomis. Tačiau po to, kai riaušių policija panaudojo ginklus, apsaugininkai tampa vis griežtesni.

Žemės klausimas paaštrėjo ir dėl to, kad kokos kaina, kuri niekada nebuvo aukšta šioje narkotikų šalyje, dar labiau smunka. Nors narkotikams skirti augalai vis dar auginami, ekonominė situacija skatina žmones pereiti prie lygumų augalų auginimo.

Daugelis ūkininkų yra išsekinti smurto, susijusio su narkotikų verslu, todėl apie 95 proc. jų nori keisti ūkininkavimo pobūdį, nepaisant narkotikų verslo gaujų bauginimų ir tradicinio ūkininkavimo aktyvistų žudymo.

Po agrarinės reformos ir karinių pajėgų demobilizavimo, kokainmedžių ir marihuanos pasėlių likvidavimas buvo vienas pagrindinių Kolumbijos taikos susitarimo principų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai