Pasaulyje
Europos pieno sektoriuje jaučiama nervinė įtampa
2013-10-01

Briuselis. Kas laukia Europos Sąjungos pieno ūkių panaikinus kvotas? Kaip keisis gamintojų struktūra? Kurios šalys ir regionai išloš, o kas pateks į atsiliekančiųjų gretas? Kaip nereguliuojamas sektorius atsilaikys prieš naujas krizes? Šių klausimų svarstymas Briuselio konferencijoje neapsėjo be emocinės įtampos.

Situaciją stebės observatorija

Pradėdamas rugsėjo 24-osios konferenciją, kurioje dalyvavo ES šalių vyriausybių, gamintojų, perdirbėjų, žemdirbių savivaldos, mokslininkų atstovai, ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (Dacian Ciolos) pripažino, kad, nepaisant privalumų, kvotų sistema neišgelbėjo ES pieno sektoriaus nuo krizės 2009-aisiais. Po krizės buvo priimtas vadinamasis Pieno paketas (bendrų veiksmų ir priemonių dokumentas padėčiai gerinti), tačiau jame numatytos galimybės neišnaudojamos.

3 Paragrafas delaval

Dalis pieno ūkių, ruošdamiesi kvotų panaikinimui, investuoja į gamybos plėtrą, tačiau nėra aišku, ar jų investicijos pasiteisins, ar šie ūkiai neatsidurs pralošusiųjų gretose. Komisaras D. Čiolosas paragino ES šalių ministrus „neišleisti iš akių ūkių, kurie ima kreditus ir investuoja į savo ūkius, bei numatyti prevencijos priemones pieno ūkiams, kad galima krizė jų nenuskurdintų". Komisaras siūlė pagalvoti ir apie ypatingų riboto galiojimo gelbėjimo priemonių taikymą.

Akcentuodamas nuolatinės rinkos stebėsenos sistemos sukūrimo būtinybę, D. Čiolosas informavo apie planus steigti „žemės ūkio observatoriją", kuri rinktų duomenis ir nuolat, o ne kas pusmetį, ar ketvirtį, teiktų aktualią apibendrintą informaciją, kuri palengvintų sprendimų priėmimą.

Kol kas priešaky nežinomybė

Kvotų sistema reguliavo ES pieno rinką 30 metų (nuo 1984-ųjų), o dabar jos nebelieka. Per tuos metus bendra ES pieno gamybos kvota labai nedaug buvo viršijama: tik viena kita valstybė mokėjo virškvočio mokestį. Tačiau paties sektoriaus svarbą apibūdina tai, kad jame sukuriama apie 15 proc. ES žemės ūkio produkcijos. „ES pieno pramonės gyvybingumui reikia rinkos reguliavimo priemonių, kurios apsaugotų nuo kainų svyravimų. Sektorius per daug svarbus, kad jį paliktume likimo valiai", - kalbėjo konferencijoje ES pirmininkaujančios Lietuvos žemės ūkio ministras Vigiljus Jukna.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolas de Kastras (Paolo de Castro) pieno sektoriaus ateitį pavadino nežinomybe. Per pastaruosius 30 metų apie 30 proc. ES pieno gamintojų paliko verslą, nors gamyba išaugo 30 proc. Darbo našumas ir modernizavimas leido didinti gamybos apimtis, tačiau kai kuriuose regionuose sektoriaus rentabilumas yra žemas, pajamos nedengia išlaidų. Anot P. de Kastro, reguliuoti pieno sektorių yra būtina: ne vien tam, kad užtikrintume gamybos apimtis, bet ir tam, kad išvengtume neigiamų socialinių bei ekonominių pasekmių. Todėl Europos Parlamentas pritaria siūlymui teikti paramą ūkiams, kurie, krentant kainoms, nuspręs savanoriškai mažinti gamybą.

Šiek tiek optimizmo

Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato atstovas Hermanas Versteilenas (Herman Versteijlen), pristatydamas pieno sektoriaus ateitį, akcentavo produkcijos eksporto svarbą ir jo įtaką rinkos balansui. Europos konkurencingumui pasaulio rinkose užtikrinti būtina eksportuoti bent 10 proc. sektoriaus produkcijos. Remdamasis optimistinėmis prognozėmis, jis teigė, kad 2022 metais ES sūrių eksportas pagerės (sūriai sudaro pieno sektoriaus pagrindą), o importas tikimasi mažės. Nugriebto pieno miltų eksportas didės, sviesto rinkoje tikimasi didesnio stabilumo bei augimo.

Mažinti ar nemažinti bandas

Konferencijos dalyviams buvo pristatyta Europos Komisijos parengta nepriklausomų ekspertų studija apie pieno sektorius konkurencingumo galimybes po 2015 metų. Studija pagrįsta skirtingų ekspertų nuomonių analize ieškant atsakymų į šiuos klausimus: kas ir kaip nulems sektoriaus konkurencingumą, kokią įtaką rinkos jėgos darys pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai?

Anot studijos autorių, kvotų sistemos panaikinimas nesužlugdys ES pieno sektoriaus. Rusija, Kinija, Alžyras, Egiptas yra svarbios ES eksporto partnerės, jų galimybės pirkti europietišką produkciją auga.

Pieno gamybos perskirstymą Europoje nulems tai, ar konkrečiame regione yra papildomai žemės, tinkamos gamybai. Kai kurios šalys šį faktorių jau išnaudojo, todėl sektoriaus plėtra ten mažai įmanoma.

Ekspertų nuomonės kvotų panaikinimo įtakos sektoriaus konkurencingumui išsiskyrė: vieni teigia, panaikinus kvotas bus diegiama daugiau inovacijų, augs modernizavimo lygis, kiti tvirtina, kad esminių permainų šioje srityje neįvyks.

Ypatingą dėmesį ekspertai skiria gamintojų organizacijų ir kooperacijos vaidmeniui. Tik gamintojų organizacijos padės stiprinti ūkininkų derybines galias, o konkurencingumas priklausys nuo to, kaip greitai ūkiai sugebės reaguoti į permainas.

Jeigu pieno ūkiai nuspręstų mažinti ar nutraukti gamybą, kaip tai paveiktų kitus sektorius? Anot ekspertų, bandų mažinimas darytų neigiamą poveikį mėsos sektoriaus kainoms. Einant tokiu keliu sektoriaus restruktūrizavimas užtruktų ilgai. Toks kelias neveiksmingas.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad panaikinus kvotas, gali padidėti gamybos intensyvumas, trąšų naudojimas, o taip pat aplinkos tarša.

Siekiant išsaugoti pieno sektoriaus konkurencingumą, ekspertai siūlo: kurti priemones, kurios apribotų pieno kainų svyravimus, įvesti išankstinius pieno rinkos perspėjimo signalus, stiprinti gamintojų organizacijų vaidmenį, taikyti fiskalines paskatas gamintojų organizacijų kūrimui.

Vienas iš ekspertų siūlymų - nustatyti su gamyba nesusietas išmokas, kurios būtų mokamos už natūralių buveinių išsaugojimą, už dirvonuojančias žemes, už ES saugomus išskirtinės kokybės pieno produktus ir kt.

Didesnį dėmesį ekspertai siūlo skirti investicijoms į žinias, ūkininkų mokymus, konsultacijas; skatinti jaunimą investuoti į pieno ūkius ir kurti naujus.

Kovoti reikia su priežastimis, o ne su pasekmėmis

Europos pieno tarybos vadovas Romualdas Šaberis (Romuald Schaber) pateikė pasiūlymus, kuriuos grindė pieno gamintojų patirtimi. Jo žodžiais, pieno sektorius - tai ne vien karvės, bet ir buivolai, avys, ožkos. Jų augintojai nori gaminti ir turėti galimybę iš savo darbo išlaikyti šeimas. Per pastarąją pieno krizę ES žemės ūkis parardo 11 mlrd. eurų (nukentėjo kas trečias ūkis Rytų Europoje ir kas penktas ES šalyse senbuvėse). Ar sektorius atlaikys dar vieną krizę?

Pasak R. Šaberio, 2012 m. priimtas Pieno paketas stiprina gamintojų pozicijas, bet tai nėra prevencija. „Intervenciniai pirkimai yra pasenęs dalykas, jie neleidžia kovoti su priežastimis, o tik su pasekmėmis. Reikia lanksčių priemonių, kurios leistų laiku įspėti gamintojus apie pavojus ir padėtų išvengti esminių nuostolių" - sakė jis.

Europos pieno tarybos vadovas akcentavo būtinybę orientuotis į jaunuosius ūkininkus. „Apie 7 proc. pieno ūkių valdo jaunesni nei 35 metų ūkininkai, į jaunus ūkininkus turi būti orientuotos mūsų priemonės. Išlaidos auga greičiau negu kainos, pieno supirkimo kainos jų nepadengia. Jei neišspręsime problemos, tapsime priklausomi nuo importo", - teigė R. Šaberis. Jis palaikė eurokomisaro D. Čioloso idėją dėl stebėsenos agentūros, pabrėždamas, kad jos sprendimai turėtų būti privalomi vykdyti.

Sektoriaus laukia dvi krizės

Tarptautinės žemės ūkio organizacijos „Momagri" ekspertas Žakas Karlis (Jacques Carles), pristatydamas šios organizacijos kuriamus simuliacinius modelius, perspėjo apie dvi galimas krizes, kurios gali ištikti ES pieno sektorių 2016-2017 ir 2019 metais.

Anot jo, situaciją galima pakeisti, jei laiku pradėsime reguliuoti rinką. Jis taip pat siūlė sukurti solidarumo mokestį, kurs padėtų gelbėjant rinką.

Ž. Karlis pristatė skaičiavimais pagrįstus pieno sektoriaus modelius, argumentuodamas dabartinės paramos panaudojimo neefektyvumą. Jo žodžiais, „Momagri" siūlomas modelis reikaluja mažiau išlaidų iš ES biudžeto paramai ir numato geresnius rezultatus.

Pieno gamyba plėsis į Rytus

ES žemdirbių lobistinės organizacijos Copa-Cogeca pieno klausimų darbo grupės Manselas Raimondas (Mansel Raymond) siūlė grąžinti eksporto grąžinamąsias subsidijas ir jas aktyviai taikyti per krizę, skatinti gamintojų organizacijas ir  pieno kooperaciją, taikyti Pieno paketo priemones, ypač remti pieno mokykloms programas. T. M. Abrate siūlė sugrąžinti gamybos planavimo praktiką visose ES valstybėse.

Diskusijose išryškėjo skirtingi požiūriai į galimą naują pieno krizę. Nemažai jos dalyvių palaikė teiginį, kad krizė išvalo rinką, bet buvo ir priešininkų.

Atsakydamas į priekaištą, kad ES dvejoja dėl pieno gamybos plėtros varianto, R. Šaberis teigė, kad gal kartais geriau gaminti mažiau ir išlikti negu plėstis ir žlugti.

Diskusijose buvo užduota daug opių klausimų, į kuriuos atsakinėjo pagrindiniai pranešėjai ir ekspertai. Kodėl Europa galvoja apie pieno rinkos plėtrą į Azijos šalis? Atsakymas: esmę sudaro ne tai, į kuriuos regionus plėstis, o tai, kad be eksporto neįmanoma išlaikyti rinkos pusiausvyros.

Kokio dydžio turi būti gamintojų organizacija, kad ji būtų stipri ir įtakinga. Atsakymas: kiekvienoje valstybėje tai skirtinga, priklauso nuo šalies dydžio ir nuo sektoriaus, pavyzdžiui, Prancūzijoje viena gamintojų organizacija vienija 250 gamintojų, kurie pagamina 600 tūkst. t pieno. Jei gamintojų organizacijos mažos, jos negali būti veiksmingos ir atlikti savo funkcijų, todėl, svarbu paskata jungtis ir plėstis.

Koks bus pieno ūkis 2020 metais

Kaip atrodys Europos pieno ūkiai 2020 m.? Iš pranešėjų atsakymų galima susidaryti vaizdą, kad jei tarptautinė rinka neiškrės staigmenų, tai pagrindinės tendencijos nesikeis: stambūs ūkiai išliks kur buvę, gyvuos nišiniai ūkiai; jei kalbame apie gamybos kryptis, tai ES pieno sektorius plėsis iš Vakarų į Rytus. Per 10-15 metų dalis ūkių tikrai pasitrauks iš gamybos, žinoma, daug kas priklausys nuo to, kokios bus alternatyvos. Pagrindinis ramstis neabejotinai bus šeimos ūkiai.

Didesnių problemų gali turėti tie ūkiai, kurie nepaisys aplinkosaugos reikalavimų. Pasak R. Šabero, iš ES pieno sektoriaus daug gamintojų ketina trauktis, bet tai sudarys erdvės kitiems. „Mes užburtame rate. Niekas neturi drąsos pasakyti, kad krizei pasiekus ribą vienintelė išeitis bus kontroliuoti pasiūlą. Turime vadovautis sveiku protu, kad pieno sektorių neištiktų tai, kas ištiko finansus", - sakė R. Šaberis.

Copa-Cogega atstovas atkreipė dėmesį į situacijos dviprasmiškumą: sektoriaus ateitis siejama su jaunais žmonėmis, bet kaip pritraukti jaunus žmones, jei sektorius neauga. Jei sektorius neaugs, tuomet gamyba smuks, ES nebus konkurencinga.

***

Konferencija iškėlė daug aktualių problemų, tačiau vieningų sprendimų kol kas nepasiūlė. Galima teigti tik tai, kad kvotų panaikinimo pasekmes pajus visi regionai; nėra atsakymo, ar kvotas galima bus visai užmiršti, ar teks ieškoti joms alternatyvos. Apibendrintus siūlymus pažadėta pristatyti lapkričio mėnesį.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai