Pasaulyje
EK: pasėlių derlingumo prognozės
2018-08-30

Briuselis. ES derliaus prognozavimo sistemos MARS (angl. – Monitoring Agricultural Resources) komanda pristatė rugpjūčio prognozes. Lietuvai žadamas labai geras bulvių ir kukurūzų silosui derlius. Grūdinių augalų derlingumas Lietuvoje ir Baltijos šalyse – vienas mažiausių ES.

Minkštieji kviečiai

Didžiausias vidutinis minkštųjų kviečių derlingumas – 9,88 t/ha prognozuojamas Airijai, o mažiausias - 2,32 t/ha Portugalijai. Tikimasi, kad vidutinis derlingumas Lietuvoje bus 3,82 t/ha, palyginti su 4,82 t/ha 2017 m., t. y. 21 proc. mažesnis negu pernai arba 18 proc. mažesnis nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Latvijoje laukiamas 3,62 t/ha arba 24 proc. mažesnis derlingumas negu pernai, Estijoje – 3,33 t/ha (21 proc. mažiau), Lenkijoje – 4,27 (13 proc. mažiau), Suomijoje – 3,19 (23 proc. mažiau). Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Ispanijai – 58 proc. (3,68 t/ha), Portugalijai – 13 proc. (2,32 t/ha), Liuksemburgui – 13 proc. (6,16 t/ha), Slovakijai – 7,4 proc. (5,15 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 5,70 t/ha (6,7 proc. mažiau negu pernai).

Rugiai

Didžiausias vidutinis rugių derlingumas prognozuojamas Švedijai – 5,76 t/ha, mažiausias - 0,89 t/ha Portugalijai. Tikimasi, kad Lietuvoje vidutinis derlingumas sudarys 2,13 t/ha, palyginti su 2,44 t/ha 2017 m., t. y. 13 proc. mažiau nei pernai ir 8,5 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Latvijoje laukiamas 3,63 t/ha arba 11 proc. mažesnis derlingumas negu pernai, Estijoje – 2,93 t/ha (26 proc. mažiau), Lenkijoje – 2,76 (10 proc. mažiau), Suomijoje – 3,04 (23 proc. mažiau). Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Jungtinei Karalystei – 147 proc. (3,50 t/ha), Ispanijai – 96 proc. (2,40 t/ha), Austrijai – 29 proc. (4,46 t/ha), Liuksemburgui – 13 proc. (6,16 t/ha), Slovakijai – 7,4 proc. (5,15 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 3,37 t/ha (10 proc. mažiau negu pernai).

Vasariniai miežiai

Didžiausias vidutinis derlingumas – 7,23 t/ha – turėtų būti Airijoje, mažiausias Rumunijoje - 2,75 t/ha. Lietuvoje vidutinis derlingumas turėtų siekti 2,92 t/ha, t. y. 20 proc. mažiau negu 2017 m. (3,65 t/ha) arba 19 proc. mažiau pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Latvijoje laukiamas 2,61 t/ha arba 21 proc. mažesnis derlingumas negu pernai, Estijoje – 2,97 t/ha (28 proc. mažiau), Lenkijoje – 2,86 (24 proc. mažiau), Suomijoje – 3,04 (25 proc. mažiau). Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Ispanijai – 59 proc. (3,63 t/ha), Olandijai – 5,3 proc. (6,41 t/ha), Prancūzijai – 4,8 proc. (6,19 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 4,07 t/ha (0,1 proc. daugiau negu pernai).

Žieminiai miežiai

Didžiausias vidutinis derlingumas prognozuojamas Airijai – 9,06 t/ha, mažiausias Kiprui – 1,41 t/ha. Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Ispanijai – 34 proc. (2,68 t/ha), Portugalijai – 29 proc. (2,45 t/ha), Graikijai – 2,03 proc. (2,75 t/ha). Didžiausias kritimas – Kiprui (-22 proc.), Švedijai (-21 proc., iki 5,09 t/ha), Rumunijai (-18 proc., iki 4,03 t/ha), Lenkijai (-17 proc., iki 3,85 proc.).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 5,61 t/ha (6,2 proc. mažiau negu pernai).

Kvietrugiai

Didžiausias vidutinis derlingumas prognozuojamas Danijai – 5,59 t/ha, mažiausias - 1,82 t/ha Portugalijai. Tikimasi, kad vidutinis derlingumas Lietuvoje sieks 3,12 t/ha, palyginti su 3,26 t/ha 2017 m., t. y. 4,5 proc. mažiau, arba 7,3 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Lenkijoje laukiamas 3,60 t/ha arba 8,5 proc. mažesnis derlingumas negu pernai. Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Ispanijai – 42 proc. (2,62 t/ha), Portugalijai – 23 proc. (1,82 t/ha), Graikijai – 6,1 proc. (2,35 t/ha). Didžiausias kritimas – Danijai (-15 proc., iki 5,59 t/ha), Švedijai (-15 proc., iki 4,94 t/ha), Rumunijai (-12 proc., iki 3,86 t/ha), Jungtinei Karalystei (-11 proc., iki 4,02 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 4,04 t/ha (5,0 proc. mažiau negu pernai).

Rapsai

Didžiausias vidutinis rapsų derlingumas – 4,40 t/ha – turėtų būti Belgijoje, mažiausias Suomijoje - 1,41 t/ha. Lietuvoje vidutinis derlingumas turėtų siekti 2,16 t/ha, palyginti su 3,0 t/ha 2017 m., t. y. 28 proc. mažiau ir 14 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Latvijoje laukiamas 2,31 t/ha arba 20 proc. mažesnis derlingumas negu pernai, Estijoje – 2,07 t/ha (7,8 proc. mažiau), Lenkijoje – 2,43 (19 proc. mažiau), Suomijoje – 1,41 (15 proc. mažiau negu pernai).

Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Ispanijai – 55 proc. (2,41 t/ha), Austrijai – 10 proc. (3,18 t/ha), Čekijai – 8,9 proc. (3,17 t/ha). Didžiausias kritimas – Danijai (-26 proc., iki 3,08 t/ha), Bulgarijai (-20 proc., iki 2,38 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 2,87 t/ha (13 proc. mažiau negu pernai).

Kukurūzai grūdams

Didžiausias vidutinis derlingumas prognozuojamas Ispanijai – 11,4 t/ha, mažiausias Rumunijai - 5,91 t/ha. Vidutinis derlingumas Lietuvoje turėtų sudaryti 6,16 t/ha, palyginti su 5,74 t/ha 2017 m., t. y. 7,9 proc. daugiau, bet 1,6 proc. mažiau už pastarųjų penkerių metų vidurkį.

Lenkijoje laukiamas 6,06 t/ha arba 15 proc. mažesnis derlingumas negu pernai. Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Kroatijai – 25 proc. (7,93 t/ha), Bulgarijai – 22 proc. (7,82 t/ha), Vengrijai – 16 proc. (7,97 t/ha), Slovakijai – 16 proc. (6,56 t/ha). Didžiausias kritimas – Vokietijai (-35 proc., iki 6,90 t/ha), Olandijai (-29 proc., iki 9,50 t/ha), Belgijai (-22 proc., iki 9,50 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 7,57 t/ha (3,9 proc. mažiau negu pernai).

Kukurūzai silosui

Didžiausias vidutinis derlingumas – 49,4 t/ha – prognozuojamas Italijai, mažiausias – 18,8 t/ha turėtų būti Graikijoje. Vidutinis derlingumas Lietuvoje turėtų siekti 31,1 t/ha, arba 18,0 proc. daugiau negu pernai ir 3,4 proc. daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus.

Latvijoje laukiamas 29,8 t/ha arba 4,4 proc. mažesnis derlingumas negu pernai, Lenkijoje – 42,7 t/ha (3,0 proc. mažiau). Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Bulgarijai – 36 proc. (28,9 t/ha), Kroatijai – 22 proc. (39,6 t/ha), Rumunijai – 14 proc. (31,6 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 37,7 t/ha (14 proc. mažiau negu pernai).

Cukriniai runkeliai

Didžiausias vidutinis cukrinių runkelių derlingumas prognozuojamas Ispanijai – 95,9 t/ha, mažiausias Suomijai - 35,5 t/ha. Lietuvoje derlingumas turėtų siekti 55,0 t/ha, t. y. 1,5 proc. mažiau negu pernai (55,8 t/ha). Lenkijai prognozuojamas 53,1 t/ha vidutinis derlingumas (7,8 proc. mažiau negu 2017 m.).

Didžiausias derlingumo augimas prognozuojamas Rumunijai – 21 proc. (49,4 t/ha), Slovakijai – 6,9 proc. (58,8 t/ha), Austrijai – 4,9 proc. (73,6 t/ha). Didžiausias kritimas – Danijai (-22 proc., iki 55,6 t/ha), Vokietijai (-14 proc., iki 71,7 t/ha), Belgijai (-12 proc., iki 82,5 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES derlingumas – 73,8 t/ha (9,0 proc. mažiau negu pernai).

Bulvės

Didžiausio vidutinio bulvių derlingumo tikimasi Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje – 41,9 t/ha, mažiausias derlingumas prognozuojamas Rumunijai - 14,0 t/ha.

Lietuvoje vidutinis derlingumas turėtų siekti 15,6 t/ha, t. y. 27 proc. daugiau negu 2017 m. (12,3 t/ha) arba 1,3 proc. mažiau už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Didesnis bulvių derlingumas dar prognozuojamas Austrijai – 10 proc. (31,2 t/ha).

Latvijoje laukiamas 19,4 t/ha derlingumas, t. y. 3,2 proc. daugiau už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Lenkijai prognozuojamas 22,9 t/ha derlingumas (9,4 proc. mažiau), Suomijai – 25,0 t/ha (13 proc. mažiau negu 2017 m.).

Didžiausias bulvių derlingumo kritimas prognozuojamas Vokietijai (-25 proc., iki 35,0 t/ha), Rumunijai (-23 proc.), Danijai (-18 proc., iki 36,1 t/ha), Bulgarijai (-18 proc., iki 14,5 t/ha).

Vidutinis prognozuojamas ES bulvių derlingumas – 31,1 t/ha (12 proc. mažiau negu pernai).

***

Pasėlių derliaus prognozavimo sistema MARS (angl. Monitoring Agricultural Resources) pradėta taikyti 1988 m. kaip 10 metų bandomasis pasėlių derliaus prognozavimo projektas. Veikla, kuri anuomet buvo vadinama Žemės ūkio veiklos priežiūros nuolatinio stebėjimo sistema (sutrumpintai MARS) daugiausia buvo susijusi su ES pasėlių derliaus ir įvairių pasėlių produkcijos kiekio vertinimu remiantis meteorologine analize, agrometeorologiniais pasėlių augimo imitavimo rodikliais, nedidelės skiriamosios gebos palydoviniais duomenimis ir statistine analize.

Sistemą sudaro keli savarankiški moduliai, kurie yra integruoti pasėlių augimui stebėti ir pasėlių derliaus prognozėms rengti. Techniniu požiūriu MARS sudaro: meteorologinių duomenų bazės priežiūra; agrometeorologinių modelių pritaikymas; iš palydovų gautų nedidelės skiriamosios gebos duomenų apdorojimas; pagrindinių pasėlių nacionalinio lygmens statistinė analizė ir derliaus prognozė ES mastu ir vizualizavimo priemonės. MARS naudojama viso Europos žemyno, Šiaurės Afrikos ir Turkijos teritorijoje. Imitavimo modeliai taikomi paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, žieminiams ir vasariniams miežiams, grūdiniams kukurūzams, rapsams, saulėgrąžoms, bulvėms, cukriniams runkeliams, ganykloms, ryžiams ir kitiems grūdams.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai