Pasaulyje
Daniškas vaistų platinimo modelis - pavyzdys kitoms ES valstybėms
2017-04-10

Kaunas. Danija - šalis, kurioje gyvūnams gydyti naudojama vis mažiau antibiotikų. Atsakingai juos naudoti skatina valstybės politika, vieniems neleidžianti uždirbti iš antibiotikų pardavimo, kitiems už neatsakingą jų naudojimą numačiusi baudas.

Apie tai Veterinarijos farmacijos asociacijos (VFA) kartu su VMVT surengtame seminare „Sprendžiame mikrobų atsparumo problemą" kolegoms pasakojo jau 20 metų Danijoje gyvenantis ir dirbantis veterinarijos gydytojas Audrius Furmonavičius. Pirmą kartą apie neatsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo grėsmes rudenį kalbėjęs tarptautinėje konferencijoje Vilniuje, jis problemą prilygino globalinei klimato kaitai, nes abu procesai išprovokuoti žmogaus.

„Mūsų išsilavinimas suteikė mums teisę nustatyti diagnozę ir skirti antibiotikus. Dėl to dažnai esame kaltinami neatsakingu jų naudojimu. Greičiausiai tai yra teisybė, bet neretai kito kelio neturime, turime juos naudoti, jeigu gyvulys serga", - sakė A. Furmonavičius, kartu keldamas klausimą - o ką daryti?

Danijoje gyvenantis ir dirbantis veterinarijos gydytojas Audrius Furmonavičius antimikrobinių medžiagų naudojimo problemas yra prilyginęs globalinei klimato kaitai

Danijai nuo 2010 m. pavyko sumažinti antibiotikų naudojimą karvėms 12 proc., mėsiniams galvijams - 14 proc. Mastitui gydyti antibiotikų naudojimas sumažintas 23 proc., vis dažniau pasitelkiamas siauro spektro antibiotikas - benzilpenicilinas, kuris ir turėtų būti pirmo pasirinkimo vaistas, jeigu nenustatytas penicilinui atsparus sukėlėjas. Antibiotikų produkcijos gyvuliams gydyti Danijos ūkininkai gali gauti tik pagal veterinarijos gydytojo išrašytą receptą.

Ne pelno siekiantis Danijos vaistų platinimo modelis yra siūlomas kaip pavyzdys visoms ES valstybėms. Iš šios šalies veterinarų 1995 m. atimta galimybė uždirbti parduodant vaistus. Finansiškai tai iškart pasijuto ir, pasak A. Furmonavičiaus, kai kurie veterinarijos gydytojai turėjo persėsti į pigesnius automobilius. Jeigu gyvuliui sušvirkščia savo atsivežtų vaistų, Danijos veterinaras už juos gali taikyti 10 proc. antkainį. Jeigu ūkininkui palieka vaistų buteliuką 3 dienoms, už jį gali imti 5 proc. antkainį. Ir Danijos veterinarinės institucijos labai griežtai seka, kad veterinarijos gydytojas elgtųsi etiškai.

Danijoje dirbantis specialistas pasakojo, kad ūkininkai labai norėjo turėti antibiotikų fermose ir buvo pasiryžę daryti, ką gali, kad tik jų gautų. 2010 m. toks leidimas suteiktas, bet tuo pačiu tai reiškė ir papildomą veterinarinę kontrolę. Šalyje yra taikomi keli moduliai, bet jie užtikrina ir veterinarijos gydytojo vizitus (o jų darbo valanda Danijoje kainuoja 200 eurų) į ūkį, ir griežtą ūkių kontrolę.

Danijos veterinarijos gydytojų asociacija, keli universitetai ir vienas žemės ūkio žinių centras 2013 m. išleido rekomendacijas, kaip gydyti karves. „Skamba gal ir banaliai, kai daug metų dirbi ir staiga gauni instrukcijas, kaip gydyti karvę. Bet esmė - gydyti kuo paprasčiau, naudojant siauro spektro antibiotikus", - teigė A. Furmonavičius.

Pasak jo, nė vienas veterinaras Danijoje nesugalvotų gydyti mastito, nepaėmęs pieno mėginio. Jeigu mastitas gydomas kitu preparatu, o ne benzipenicilino prokainu, yra privalomas pieno tyrimas, kad būtų nustatytas sukėlėjas. Tešmens uždegimą, neturint pieno tyrimo rezultatų ir potencialaus patogeno, Danijoje galima gydyti tik benzilpenicilino prokainu.

Danijoje, užtrūkinant karves, reikia turėti ne senesnį kaip 35 dienų pieno mėginį su potencialiu patogenu. Jeigu mėginyje yra agalaktija (Streptococcus agalactiae), streptokokas uberis (Streptococcus uberis) ar kitas patogenas, ūkininkas gali pats taikyti gydymą. Bet visi gydymai yra griežtai registruojami. Visi Danijoje išrašyti vaistai patenka į duomenų bazę, kurioje matosi, kuris veterinarijos gydytojas, kokiam ūkiui išrašė vaistus, kokie yra vaistų likučiai ūkyje. Visas sunaudotas vaisto dozes ūkininkas taip pat registruoja specialioje programoje. 

Šioje šalyje 2012 m. paskelbtas geltonosios kortelės režimas - ji parodoma ūkininkui už netinkamą antibiotikų naudojimą. Jeigu jis per 9 mėn. peržengia sunaudotų antimikrobinių vaistų ribą, jam tai pradeda kainuoti. Pradinė bauda - nuo 700 eurų, o vėliau gali būti sumažintos išmokos už hektarus.

„Buvo susitarta - jeigu nesielgsite su antibiotikais atsakingai, gausite baudas. Ir, gavus geltoną kortelę, ūkyje bus papildoma kontrolė, o už visus vizitus ūkininkui reikia mokėti pačiam. Tokia kontrolė skatina antibiotikus naudoti atsakingai", - įsitikinęs A. Furmonavičius.

O svarbiausios taisyklės, norint sumažinti antibiotikų naudojimą ir mikrobų atsparumą jiems, Audriaus teigimu, yra prevencija, profilaktika, diagnostika ir higiena. „Tegul ūkininkas bent išplauna veršelių indus. Ir paklauskite, ar jis veršeliui krekenis sugirdė, užuot diarėją gydęs visokiausiais preparatais", - kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Jeigu jau antibiotikų naudojimas neišvengiamas, pirmasis pasirinkimas - siauro spektro antibiotikai, kai tik įmanoma. Naudojimas antibiotikų, susijusių su žmogaus sveikata (pvz., cefalosporinų), turėtų būti sumažintas iki minimumo arba naudojamas tik nustačius jo poveikį sukėlėjui. Būtina atlikti tyrimus, nustatant sukėlėją ir jo jautrumą antimikrobinėms medžiagoms, ir skirti teisingas vaisto dozes.

Seminare dalyvavo beveik 500 Lietuvos veterinarijos gydytojų

„Girdėjau kalbų, kad mes, Danijos veterinarijos gydytojai, praradome savo identitetą. Nežinau, ar tai teisybė, bet buvome priversti eiti kažkuria kryptimi, atsisakyti net kai kurių tradicijų, nes į žemės ūkį atėjo naujos technologijos, atsirado daugybė duomenų, todėl turėjome į savo veiklą pažvelgti plačiau, atsirado terminas veterinarinė konsultacija. Visi šie pokyčiai privertė veterinarijos gydytojus judėti į priekį ir atitikti laikmetį", - reziumavo A. Furmonavičius.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai