Pasaulyje
Berlyne pasijuto sankcijų Rusijai atšaukimo nuotaikos
2017-01-25

Berlynas. Berlyne tęsiasi žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė". Kol lankytojai žvalgosi po prekybos paviljonus, politikai užkulisiuose aptarinėja reikalus. Šiemet papūtė nauji vėjai - neoficialiuose pokalbiuose kalbėta apie sankcijų Rusijai panaikinimą. O pati Rusija nė neslepia savo norų.

Viešėdamas Berlyne Rusijos Žemės ūkio ministro pavaduotojas Jevgenijus Gromyko teigė, kad Rusijos verslas labai suinteresuotas dalyvauti parodoje „Žalioji savaitė". „Pastaruosius 20 metų mes sėkmingai naudojome šią parodą kaip prekybos platformą. Yra didelė tikimybė, kad Rusija vėl bus „Žaliosios savaitės" dalyve 2018 metais. Tai buvo svarstoma ministrų lygiu", - oficiali parodos svetainė citavo Rusijos atstovą. O vokiečių politikai kai kuriuose pokalbiuose apgailestavo, kad Rusija parodoje nedalyvauja antrus metus.

Lankydamasis „Žaliosios savaitės" parodoje Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius kiek stebėjosi vokiečių kolegų ilgesiu Rusijai. „Iš vienos pusės suprantu tokią jų nostalgiją - rusai čia palikdavo daug pinigų, užsisakydavo didžiulius parodos plotus. Bet kai matai Berlyno sienos griuvėsius ir prisimeni visai nesenus istorinius įvykius, ta nostalgija ir lyg tam tikras Vokietijos atsitraukimas sukelia dvejopus jausmus. Dėl to net kilo nedidelis politinis skandalas - vokiečių pozicija labai įžeidė Ukrainą, kurios delegacija dėl šios priežasties nėjo į podiumo diskusiją", - pasakojo K. Starkevičius. Jis linkęs manyti, kad toks Vokietijos elgesys - ne šiaip sau mandagumas, o ženklas, kad artimiausiu metu Rusijai gali būti panaikintos sankcijos.

Tai, jo manymu, priklausys ne tik nuo ES viršūnių sprendimo. Tam įtakos turės rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje, įvykiai JAV. „Vis dėlto ir Rusija turės žengti tam tikrą žingsnį - pasitraukti iš Rytų Ukrainos. Tik Krymas, ko gero, su tam tikru statusu ir nepripažintas kitų šalių, jau liks Rusijos dalimi", - tokias „Žaliojoje savaitėje" tvyrojusias nuotaikas perdavė K. Starkevičius.

Seimo narys ir buvęs žemės ūkio ministras nemano, kad, panaikinus sankcijas Rusijai, didieji Lietuvos gamintojai ir perdirbėjai skubėtų labai atgal į Rusijos rinką - per tuos metus jie atrado kitų ir patikimesnių rinkų. „Rusija - per daug rizikinga šalis, esame mokyti ne kartą. Nebent kažkas didintų prekybą ir tą papildomą kiekį vežtų į Rusiją, - svarstė K. Starkevičius. - Ir, kaip rodo paroda, perdirbamoji pramonė turi visą dėmesį skirti naujausioms technologijoms. Parama, kiek dar jos liko nepanaudotos, turi būti skirta tiems, kurie gamyboje diegs naujausias technologijas. Turbūt niekada nebūčiau dėjęs parašo ant „Pienas LT" projekto, jeigu jis būtų gaminęs ne naujos kartos sausus pieno produktus, o sūrį."

Taip pat Berlyne politikai jau keitėsi nuomonėmis dėl būsimojo naujo BŽŪP laikotarpio. K. Starkevičius įsitikinęs, kad vienytis ir formuoti bendrą poziciją reikia jau dabar, kad pirmiausia turi susivienyti Baltijos šalys. „Kiek žinau, artimiausiu metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai ketina susitikti ir mano patarimas iš patirties būtų - ieškoti kontaktų su didžiųjų ES šalių atstovais, pavyzdžiui, su Vokietija, užsitikrinti jų palaikymą. Tik tada visi reikalai judės į priekį. Manau, dabartinė ministerijos vadovybė pajėgi susitvarkyti su šia užduotimi", - kalbėjo Seimo narys.

Jis mano, kad išmokų sistema po 2020-ųjų nesikeis, nes ji palanki didžiosioms ES valstybėms, Ar Lietuva turi šansų gauti didesnes išmokas? K. Starkevičiaus nuomone, labai svarbu politinis stabilumas. „Baltijos šalys su Vokietija jau buvo sutarusios, kad nuo 2014 m. gausime 196 eurus, tačiau tokios išmokos mus pasieks nebent 2020 m. Mums nepadėjo tuo metu pasikeitusi šalies valdžia - 2012 m. atėjusios Lietuvos valdžios pirmoji politinė derybininkų grandis buvo labai silpna", - pastebėjo K. Starkevičius.  

„Žaliosios savaitės" parodoje Radviliškių kaimo kepyklos įkūrė Audronė Kisielienė su Kaziu Starkevičiumi dalijosi įspūdžiais

Jis nemano, kad visų šalių tiesioginės išmokos bus sulygintos, todėl ragina neišblaškyti savo vidinių resursų, ir pirmiausia - neapmokestinti tiesioginių išmokų, nedidinti mokesčių. „Žiūrėdami į ES politiką pirmiausia turime turėti aiškią savo politiką, kaip mes žiūrime į žemės ūkį, norėdami jį išlaikyti konkurencingą. Visi žinome, kad kaimyninėje Lenkijoje visai kitokia pinigų politika, apčiuopiamų rezultatų duoda ir PVM mokesčio politika, todėl visa tai veikia ne mūsų naudai - milijonai eurų iš Lietuvos išvežami ten. O čia, Berlyne, Latvijos ir Estijos ministrai sakė tik ir laukiantys, kad Lietuva padidintų akcizą alkoholiui - jų šalims nuo to būtų tik geriau", - kalbėjo politikas. 

K. Starkevičius bendravo ir su parodoje dalyvaujančiais Lietuvos ūkininkais. „Čia geriausiai matomi grandinės „nuo lauko iki stalo" rezultatai. O ir įvairių šalių ūkininkų susitikimai rodo, kad, nepaisant geopolitinės situacijos pasaulyje, duonos kvapą dar jausime", - teigė pats ūkininkaujantis Seimo narys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai