Nuomonė
Nepasiekiama Pažadėtoji žemė
2016-06-28

Prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, viena rimčiausių būsimųjų ES narių problemų Europos Komisija įvardijo žemą maisto kokybės standartų lygį ir administracines problemas. Šiandien Lietuva pasižymi itin gera maisto kokybe, eksportuoja savo produkciją kone į visus žemynus, jai atsivėrė JAV, Japonijos, Kinijos rinkos. Daugelis Lietuvos ūkininkų nė kiek nenusileidžia kitų Europos šalių ūkininkams - turi pačią naujausią techniką, žemės ūkyje taiko naujausias technologijas.

Visa tai ne be ES paramos ir pagalbos. Kad ir kiek guostumėmės, kad ES senbuvės mūsų ūkininkus skriaudžia, nes moka mažesnes tiesiogines išmokas, turime pripažinti, kad be ES paramos tokių laimėjimų, kokių esame pasiekę dabar, neturėtume. Žinoma, toli gražu ne visus ūkininkus pasiekė kaimo plėtros parama, ne visi ūkininkai ja pasinaudojo, tad atotrūkis tarp tų, kurie parama pasinaudojo, ir tų, kurie jos nesiekė ar negavo, didelis, tačiau bendras vaizdas - geras.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva per metus į ES biudžetą sumoka apie 400 mln. Eur (2015 m. sumokėjo 400, 2016 m. - 423 mln. Eur), tuo tarpu vien Lietuvos žemės ūkiui pradedant SAPARD (priešįstojiminė parama), tęsiant investicinę paramą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, Kaimo plėtros plano programą 2004-2006 m., Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 m. programą ir baigiant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, iš viso tenka 3 mlrd. 891,89 mln. Eur.

Tiesioginių išmokų per 2007-2013 m. buvo gauta 6,5 mlrd. Lt, o 2014-2020 laikotarpiu bus gauta 11,2 mlrd. Lt, tačiau Lietuvos žemdirbių tai netenkino ir jie nepaliaujamai kovojo už didesnes, lygiavertes išmokas, tikėdamiesi sulaukti tos dienos, kai jų kova bus apvainikuota sėkme. Deja, paskutiniai įvykiai liudija, kad greičiausiai tai ir liks tik siekiamybė...

Žinoma, kalbos apie tai, kiek gauname paramos iš ES, mus labai erzina, nes visuomet manome, kad gauname per mažai. Taip galėjome galvoti iki šiol, kol nepamatėme, kokia ES yra trapi ir kaip greitai viskas gali pasikeisti. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nubalsavo palikti ES, girdime pačių įvairiausių balsų ir nuomonių, kurias šiandien iki galo pasverti sudėtinga, nes visos tiesos apie ateitį tikrai nežinome. Galimi įvairūs variantai, bet pats tas faktas, kad iš ES siekia išstoti didelė valstybė, kuri buvo viena iš rimčiausių ES atramų, yra tikrai iškalbingas.

Tai, kad Jungtinė Karalystė palieka ES, gali būti ne pati blogiausia naujiena. Blogiausia būtų, jei suveiktų vadinamasis „domino" efektas ir  to paties panorėtų kitos ES šalys. Tokios tendencijos gana ryškios ir nuslopinti prieš ES burnojančius balsus nebus taip lengva. Žinoma, kol Vokietijos kanclerė yra Angela Merkel, o Prancūzijos prezidentas - Fransua Olandas, galime tikėtis, kad procesas vienaip ar kitaip bus suvaldytas, tačiau nieko nėra amžino.

Visame šiame kontekste gali pasirodyti, kad geriausi Lietuvos žemės ūkio laikai ES jau buvo, o ateityje laukia kur kas skausmingesnės permainos... Bendroji žemės ūkio politika kol kas buvo vieninga ir stipri, tačiau ji turi labai daug priešininkų ir pačioje ES, nes vis dar išnaudoja 40 proc. viso ES biudžeto, o tai kelia didžiulį kitų sričių atstovų nepasitenkinimą. Tad  ar nebus taip, kad mūsų taip trokštama Pažadėtoji žemė taip ir liks niekuomet nepasiekiama?

Laimis TOMĖNAS, žurnalistas

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai