Nuomonė
L. Balsys: „Paryžiaus sutartis paskelbė iškastinio kuro eros pabaigą“
2015-12-17

Paryžiuje beveik dvi savaites vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje priimtas istorinis sprendimas - pasaulio lyderiai pripažino, kad metas atsisveikinti su iškastinio kuro era ir pasitikti naują, švarios energetikos amžių.

Visada gali būti geriau, tačiau džiaukimės puikia pradžia

Jei po pastarųjų klimato kaitos konferencijų nuvilnydavo nusivylimo atodūsiai ir nepasitenkinimo neveiklumu banga, šį kartą viskas kitaip. Ar galėjo susitarimas būti ambicingesnis? Žinoma, kad taip. Tačiau šiandien pirmą kartą turime aiškią viziją, kokiu keliu eisime ir turime vieningą, teisiškai valstybes įpareigojantį dokumentą, kuriuo jos privalės vadovautis, iš naujo apsvarstydamos savo nacionalinius kovos su klimato kaita tikslus.

Beveik 200 pasaulio valstybių įsipareigojo neleisti, kad vidutinė pasaulio temperatūra iki amžiaus pabaigos pakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio, lyginant su iki industriniu periodu. Europos Sąjungos tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumas pasiektų 40 proc., energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių padidėtų iki 30 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, lyginant su 1990 m., sumažėtų iki 40 proc. Taip pat atsirado ambicingas tikslas iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti iki 85-90 proc.! Reikia pripažinti, kad susitarime priimti tikslai yra šiek tiek ambicingesni, nei jie buvo numatyti ankstyvose derybose.

Besivykstančioms šalims kovai su klimato kaita - finansinis fondas

Pasaulio lyderiai įrodė, kad gali ne tik būti ryžtingi ir nenusileisti iškastinio kuro lobistams, bet ir paraginti neryžtingas valstybes žengti į priekį. Šis susitarimas, be abejonės, turės didelę paspirtį vystant švarią energetiką, kuriant žaliąsias darbo vietas, vystant naujas technologijas.

Besivystančioms valstybėms siekti klimato kaitą mažinančių tikslų padės specialus fondas, kuriame numatyta skirti 100 milijardų JAV dolerių. Kas penkis metus susitiksiančios valstybės turės iš naujo apsvarstyti savo nacionalines strategijas, pristatyti pasiekimus, kad būtų prižiūrimas susitarimo įgyvendinimas.

Pilietinės visuomenės reikalavimas -  100 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių

Reikia pripažinti, kad šiam susitarimui, koks jis yra priimtas šiandien, didelę įtaką turėjo ne tik tokio politinio lyderio, kaip JAV prezidentas B. Obama, pristatytas revoliucinis Švarios energijos planas, bet ir didieji investuotojai, perkeliantys savo investicijas nuo iškastinio kuro į atsinaujinančią energetiką, o taip pat ir didelį spaudimą sprendimų priėmėjams daranti visuomenė. Tokios piliečių mobilizacijos dėl klimato kaitos problemos dar niekada nebuvo. Beveik 800 tūkstančių žmonių dalyvavo klimato kaitai skirtuose masiniuose renginiuose, protestuose, žygiuose net 175 pasaulio valstybėse. Pilietinė bendruomenė reikalavo valstybių lyderių, susitikusių Paryžiuje Klimato kaitos konferencijoje, siekti ateities, kurioje 100 proc. energijos būtų pagaminama iš švarių, atsinaujinančių energijos išteklių.

Džiaugiausi, kad klimato kaitos problemai nelieka abejingi ir mūsų tautiečiai, susirinkę į Lietuvos žaliųjų partijos organizuotą klimato kaitos žygį, prie kurio prisijungė ne tik žalieji, nevyriausybinės organizacijos, bet ir moksleiviai, menininkai, klimatologai, energetikai, mamos su mažais vaikais, parodę, kad ir lietuviams rūpi, kokiame pasaulyje gyvens mūsų atžalos.

Pilietinės bendruomenės spaudimas užtikrino, kad pasaulio valstybės kilstelėtų susitarimo kartelę, tačiau to nepakanka. Reikia ryžtingų veiksmų, kad tai, kas buvo susitarta, neliktų popieriuose, o būtų palaipsniui įgyvendinta.

Lietuvai Paryžiaus susitarimas - naudingas

Lietuva galėtų būti viena pirmųjų valstybių, ratifikavusių Paryžiaus susitarimą, tuo paragindama kitas pasirašiusias šalis padaryti tą patį. Susitarimas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos ne mažiau nei 55 valstybės, kurių bendras šiltnamio dujų (ŠD) išmetimas sudaro ne mažiau nei 55 proc. viso pasaulio ŠD išmetimo. Labai svarbu, kad kuo greičiau šį susitarimą ratifikuotų JAV - viena didžiausių pasaulyje teršėjų. Nors JAV prezidentas sutarčiai pritaria, tačiau Kongreso dauguma priklauso kitai politinei jėgai, todėl gali kilti ir konfrontacija.

Lietuvai šis susitarimas yra labai naudingas. Nesame labai tarši valstybė, neturime nei anglies, nei kokios kitos sunkiosios pramonės, kurios atsisakyti arba paversti technologiškai mažiau taršia labai daug kainuotų šalies ekonomikai. Esame dinamiška, kompaktiška ir auganti ekonomika, o tai reiškia, kad  galime lanksčiai prisitaikyti prie pačių naujausių technologijų ir gauti iš to didelės naudos. Galime pritraukti perspektyvias investicijas, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, taip pat energijos efektyvumo ir taupymo, išmaniųjų technologijų srityse.

Kiti Lietuvos žaliąjį potencialą mato, o mes patys - nenorime jo matyti?

Praėjusiais metais net Europos Komisija savo studijoje apie atsinaujinančios energetikos plėtros potencialą ir įtaką ekonomikai Europos Sąjungos valstybėse iki 2050 m. mūsų valstybę pristatė kaip vieną iš didžiausią potencialą vystyti atsinaujinančią energetiką turinčių šalių. Lietuva matoma kaip daug žadanti ir progresyvi valstybė, tad kodėl to nepavertus mūsų konkurenciniu pranašumu?
Paryžiaus susitarimas būtent ir atveria realų kelią ir finansavimo instrumentus, kad pasaulio investuotojai dar ryžtingiau perkeltų kapitalo investicijas iš „rudosios" ekonomikos, grįstos iškastiniais energijos šaltiniais, į „žaliąją", grįstą energijos efektyvumu ir atsinaujinančia energetika.

Tarp pagrindinių valstybės prioritetų turėtų atsirasti - moderni renovacija

Šiandien daugybė šilumos energijos yra prarandama neekonomiškuose, perpučiamuose sovietiniuose daugiabučiuose, kuriuose vis dar gyvena nemaža dalis didžiųjų miestų gyventojų. Renovacijos projektai stringa, vis daugiau žmonių skundžiasi, kad ji atliekama nekokybiškai. Energijos taupymas paskaičiuojamas tik teoriniuose investicijos planuose, o atlikus darbus, realus energijos efektyvumas nebematuojamas, valstybės parama skiriama tiesiog už atliktus darbus. Štai kur slypi nekokybiškai apšiltintų namų problemos priežastys.

Seime jau svarstomas mano įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūlomas alternatyvus daugiabučių namų renovacijos modelis. Jis gyventojams leistų renovaciją organizuoti daug lengviau, pigiau, keliais etapais, o Europos Sąjungos ir valstybės parama būtų skiriama už pasiektą energinio naudingumo klasę, įvertinus atliktų darbų kokybę. Taip gyventojai po atliktų darbų būtų užtikrinti, kad tikrai gyvens taupiau ir šilčiau, iškart mokės mažiau.

Būtent efektyvi renovacija, žaliųjų darbo vietų energetikos, technologijų ir kitose srityse kūrimas, Lietuvos turimo atsinaujinančios energetikos potencialo panaudojimas turėtų būti pagrindiniai mūsų valstybės prioritetai ir kelias į mūsų ekonomikos augimą. Viliuosi, kad Paryžiaus sutartis taps tam paspirtimi.

Seimo narys Linas Balsys

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai