Izraelis, liepos 12 d. Tarptautinė mokslininkų komanda ištyrė sudėtingą ryšį tarp vabzdžių, bakterijų ir dirvožemio kokybės, skelbia portalas „EurekAlert!". Žiogas, žinantis apie netoliese esantį pavojų, pavyzdžiui, vorą, patiria stresą ir pradeda intensyviau maitintis - panašiai kaip žmonės, kurie raminasi valgydami saldumynus. Pasikeitusi vabzdžio dieta sukelia cheminius pokyčius jo organizmo išskyrose, kurios savo ruožtu keičia aplinkinę ekosistemą. Kaip tai įvyksta?

Kai stresuojantys žiogai miršta, jų griaučiuose lieka mažiau azoto - medžiagos, kuri labai svarbi dirvos mikroorganizmams, skaidantiems organines atliekas. Sumažėjus azoto, mikrobai daug lėčiau skaido augalų liekanas dirvoje. Kitaip tariant, plėšrūnų grėsmė netiesiogiai lemia tai, kaip greitai organinės atliekos suyra į paprastesnes medžiagas, reikalingas augalams.

Šį fenomeną išsiaiškino Hebrajų universiteto dr. Droras Halvena (Dror Halwena) su kolegomis iš Jeilio universiteto (Yale University) JAV . Per eksperimentus mokslininkai gąsdino žiogus vorais ir nustatė, kad įsibaiminusiuose vabzdžiuose yra daugiau anglies ir mažiau azoto. Kai šių žiogų kūnus suskaidė mikrobai, augalai tokioje dirvoje puvo 62-200 procentų lėčiau, lyginant su vietomis, kur sunyko žiogai, gyvenę be baimės. Tai - didelis skirtumas.

„Tai visiškai naujo tipo mechanizmas, kai mažiausias cheminis pokytis gyvoje būtybėje gali reguliuoti gamtos ciklus, o kartu su jais - ir daug platesnius reiškinius, pavyzdžiui, šiltnamio dujų kiekį atmosferoje ir derlius. - teigia D. Halvena. - Pradedame suprasti, kaip svarbu išsaugoti visas ekosistemos dalis, o ypač plėšrūnus. Jie dabar nyksta daug greičiau negu kitos rūšys."

 MŪ inf.