Mokslas
Žieminius kviečius purkšti nuo fuzariozės - jau vėlu!
2017-07-12

Kaunas. Lietingos ir šiltos dienos sudaro labai palankias sąlygas javų ligoms plisti. Neretai tuo pasinaudoja ir firmų konsultantai, ragindami žemdirbius papildomai purkšti nuo varpų fuzariozės. Mokslininkai perspėja: žieminiuose kviečiuose visi purškimai fungicidais tokiu metu jau turi būti pamiršti!

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako, kad tokiu metu, kai kviečiai yra pieninės brandos pabaigoje ir vaškinės brandos pradžioje, purškimas fungicidais nuo fuzariozės yra visiškai beprasmis.

„Toks purškimas būtų netikslingas, nereikalingas ir visiškai neefektyvus. Reikia visiems tvirtai žinoti, kad apsaugai nuo fuzariozės kviečiai purškiami žydėjimo metu. Dabar, kai kviečių grūdai jau pieninės brandos pabaigoje, purkšti jau tikrai per vėlu", - svarbų ir nesikeičiantį agrotechnologinį momentą priminė R. Semaškienė.

Mokslininkė patikslino, kad nuo fuzariozės šiuo metu verta purkšti nebent vėlyvesnės sėjos vasarinius kviečius, nes dabar labai palankios sąlygos šiai ligai plisti, o vasariniai kviečiai kaip tik dabar žydi.

Pasak R. Semaškienės, jei dabar ir pasimatys ant žieminių kviečių lapų ligų požymių, ligos jau nepridarys tokios ekonominės žalos, kad apsimokėtų purkšti fungicidais, kitaip tariant, kad atsipirktų purškimo išlaidos.

„Šimtaprocentinio fungicido veikimo efekto nereikia tikėtis, nes po purškimų jau praėję nemažai laiko, o sąlygos ligoms plisti laikosi itin palankios. Tačiau ligos jau nespės padaryti didesnių ekonominių nuostolių", - ramina žemdirbius R. Semaškienė ir ragina juos neleisti pinigų veltui.

Kuo pavojinga fuzariozė

Fuzariozės pažeistos kviečių varpos dalimis arba ištisai pabąla, pasidengia rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis virš pažeidimo vietos būna tuščia. Pažeisti grūdai pasidaro nuo baltos iki rausvos spalvos, raukšlėti, lengvesni negu sveiki. Grūdų valymo metu smulkūs, lengvi grūdai atsiskiria, tačiau net ir vizualiai sveikai  atrodantys grūdai gali būti pažeisti Fusarium grybų,  jų dydis yra beveik toks pat kaip ir sveikųjų. Išoriškai atrodantys kaip sveiki grūdai gali būti mikotoksinais užteršti. Fusarium pažeistus  grūdus naudojant sėklai jie gali prastai dygti arba smarkiai pažeisti augalai žiemą žūti.

Dėl fuzariozės dalis javų varpų lieka tuščios, sumažėja grūdų derlius. Tačiau dar blogiau, kad dėl Fusarium grybų  grūduose gaminasi nuodingos medžiagos - mikotoksinai, tokie kaip deoksinivalenolis ir zearalenonas. Patekusios į pašarą, šios medžiagos gyvuliams yra daug pavojingesnės negu javams. Fuzariozės mikotoksinai turi įtakos gyvulių hormonų veiklai, neigiamą poveikį vaisingumui, sutrikdo virškinimo organų veiklą, kraujo gamybos funkciją, taip pat nervų sistemą. Didesnė mikotoksinų koncentracija neigiamai paveikia grūdų maistines savybes. Jie blogina kviečių kepimo, o miežių - salyklines savybes.

Pigiausia apsaugos priemonė - tinkama sėjomaina

Kaip jau minėta, nuo varpų fuzariozės gelbsti kviečių purškimas žydėjimo metu. Mažiau fuzariozės pažeistų varpų būna sėjant beicuotą sėklą. Be to, beicai apsaugo bedygstantį gležną daigą ne tik nuo fuzariozės užkrato, bet ir nuo kitų ligų, ypač pašaknio, sukėlėjų. Vis tik viena efektyviausių ir pigiausių apsaugos priemonių yra  teisinga augalų kaita.

Fuzariozės plitimui labai didelę įtaką turi padidėję varpinių javų plotai sėjomainose, jų atsėliavimas. Rapsų, ankštinių javų bei kitų augalų auginimas sėjomainoje stipriai sumažina visų ligų plitimą. Reikėtų vengti sėti bet kokius varpinius javus po kukurūzų, o jeigu susidariusios aplinkybės verčia tai daryti, nuėmus kukurūzų derlių reikia dirvą suarti taip, kad jos paviršiuje neliktų jokių šių augalų liekanų.

Jei vis tik esate priversti atsėliuoti varpinius javus, kaip švelninančią priemonę rekomenduojama naudoti tarpinius augalus. Kuo skubiau po javų derliaus nuėmimo dirva sekliai įdirbama ir pasėjami javų ligas slopinantys tarpiniai augalai: facelijos, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Sudygę šie augalai padengia dirvos paviršių ir saugo ją, kad neperdžiūtų. Tokiu būdu skatinamas dirvos paviršiuje esančių javų augalinių liekanų puvimas bei antagonistinių mikroorganizmų dauginimasis, kai kurie iš šių mikroorganizmų gana veiksmingai naikina ir grybinių javų ligų sukėlėjų pradus.

Jeigu dar tais pačiais metais sėjami žieminiai javai, prieš sėją užaugusi tarpinių augalų masė sekliai įterpiama lėkštiniais ar kitais tam pritaikytais padargais. Jeigu sėjami vasariniai javai, taip pat dirva ruošiama pavasarį, vos tik žemei pradžiūvus. Tada tarpinių augalų masė saugo dirvą nuo erozijos, sumažina nitratų išplovimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Teisingai panaudotos priemonės gali apsaugoti javus ne tik nuo fuzariozės, bet ir nuo daugelio kitų ligų. 

MŪ inf.  

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai