Mokslas
Žemės ūkio inžinierių trūksta, o studentų mažėja
2019-03-26

Kaunas. Verslo įmonės skambina pavojaus varpais – žemės ūkio, žemėtvarkos ir hidrotechnikos sektoriuose trūksta kompetentingų inžinierių. Didžiulę problemą įžvelgia ir šių sričių inžinierius rengianti aukštoji mokykla VDU Žemės ūkio akademija – kasmet mažėja abiturientų, besirenkančių inžinerinės krypties studijų programas.

Rūpesčių kelia ir tai, kad daugumos abiturientų, bandančių stoti į inžinerinės krypties studijas, turimos žinios, ypač matematikos ir fizikos, neatitinka reikiamo lygio. Žemės ūkio akademija tiesia pagalbos ranką – jau nuo balandžio šeštadieniais abiturientai kviečiami į parengiamuosius kursus žinioms pagilinti, kad būtų lengviau išlaikyti valstybinius brandos egzaminus. Be to, universitetas derasi su Nacionaliniu egzaminų centru, kad egzamino iš pirmo karto neišlaikęs abiturientas galėtų jį perlaikyti ir taip neprarastų galimybės įstoti studijuoti.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerio Vidmanto Butkaus, dėl demografinių priežasčių šiemet į kolegijas ir universitetus bus priimama apie 3,2 tūkst. mažiau studentų, todėl ir akademija turės mažinti priėmimą į visas studijų programas, o labiausiai nukentės inžinerinės krypties studijos – tam įtakos turi ir politikų požiūris.

Delavalis 04.01

„Į inžinerinius ir technologinius mokslus priėmimas sumažintas 363 vietomis, palyginti su pernai. Vadinasi, ir akademija į inžinerinius mokslus priims mažiau, juolab kad pernai neišnaudojome krepšelių, nes visos programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus. Taigi, nueita lengviausiu – mažinimo – keliu, didinant krepšelius vadybai, teisei, humanitariniams mokslams“, – inžinierių rengimui nepalankias tendencijas atskleidė vicekancleris. Pasak jo, pirmiausia politikai turėtų keisti požiūrį į inžinerinius mokslus, valstybė turėtų įvertinti inžinerijos specialistų poreikį ir rasti priemones, kad regionuose vaikai gautų tinkamą išsilavinimą ir turėtų galimybę įstoti į inžinerines studijas.

Koks inžinerijos krypties specialistų vaidmuo šiuolaikiniame agrariniame sektoriuje, kokio specialisto reikia šiuolaikiniam verslui ir ką daryti, kad jaunimas rinktųsi inžinerines studijas – apie tai kalbėta VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje. Žemės ūkio inžinerijos ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetų organizuotame renginyje pasidalyti mintimis bei siūlymais buvo pakviesti agrarinio verslo įmonių, taip pat Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS), Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) atstovai. Inžinerinės krypties specialistų poreikį pabrėžė ir Nacionalinės žemės tarnybos, taip pat Valstybinės žemės fondo atstovai. Diskusijos svečiai vienu klausimu buvo vieningi – ir verslui, ir valstybinėms įmonėms reikia daug specialybės žinių turinčių specialistų.

Inžinerijos pagrindai svarbiausia

„Agrokoncerno“ įmonių grupės personalo direktorė Rasa Šakauskienė pabrėžė, kad įmonėje ir jos valdomose žemės ūkio bendrovėse dirba nemažai žemės ūkio inžinerijos specialybę turinčių Žemės ūkio akademijos absolventų, ne vienas jų užima vadovų ar direktorių pareigas. Kaip svarbiausią dalyką ji išskyrė inžinerines žinias arba, jos žodžiais, specialybės turėjimą.

„Mūsų manymu, Žemės ūkio inžinerijos fakultetą baigęs jaunimas ne tik įgauna aukštąjį mokslą, bet ir įgyja specialybę, ko negalima pasakyti apie kitus universitetus, kai absolventas gauna bakalaurą, bet neturi specialybės. Mums svarbu, kad ateinantis pas mus dirbti žmogus turėtų maksimaliai savo srities žinių“, – sakė R. Šakauskienė, pripažindama, kad įmonė jaučia žemės ūkio inžinierių stygių.

Įmonės „Patikima linija“ įkūrėjo ir jos vadovo Rimanto Blažulionio, kuris prisistatė ir kaip įmonės ekonomistas ir pagrindinis projektuotojas, nuomone, visai nesvarbu, kokiame sektoriuje inžinierius dirbtų, tačiau mokymo įstaigoje jis turi gauti pradmenis – visą inžinierių abėcėlę, kurios pagrindą, maždaug 96 proc., sudaro tokie dalykai, kaip medžiagų atsparumas, teorinė mechanika.

„Jei žmogus šių dalykų neišmoksta 1–2 kurse, tai jo inžinerijoje nieko daugiau išmokyti negali“, – įsitikinęs įmonės vadovas. Pasak jo, specialistui svarbu žinios ir mokėjimas jas pritaikyti praktiškai, žinojimas, kodėl ir kam daro vieną ar kitą veiksmą.

Žemės ūkio techniką gaminančios ir ja prekiaujančios įmonės „Laumetris“ vadovo Kazio Čiurilos įsitikinimu, konstravimo, medžiagų atsparumo, technikos remonto pagrindinių principų žinojimas yra inžinerinės krypties specialistų pagrindas

Jo pastebėjimu, šiuos pagrindus turintys žmonės savo specializaciją geriausiai atranda jau dirbdami įmonėje. „Mums reikia inžinierių, kuriuos mes pasuksime reikiama linkme. Vienas linksta į konstravimą, projektavimą, kitas – gerai gamybai vadovauja, trečias – prekiauja technika. Svarbiausia, kad tik jis turėtų inžinerinių žinių ir norą dirbti, būtų lojalus įmonei“, – pagrindines specialisto savybes vardijo įmonės vadovas.

Įmonės „Infoera“ atstovas Ramūnas Mockevičius sutiko, kad žinių poreikis priklauso nuo veiklos tipo, tačiau, jo įsitikinimu, aukštąjį mokslą baigęs specialistas turėtų išsiskirti analitiniu mąstymu, turi sugebėti savo idėjas pagrįsti moksliškai, dalyvauti eksperimentuose – tai labai svarbu programines įrangas kuriančioms įmonėms.

Gamybinės praktikos būtinybė

Bendrovės „Linas agro“ Grūdų centro vadovas Alvydas Ramanauskas diskusijoje pasigedo Vyriausybės atstovų ir politikų, nuo kurių priimamų sprendimų ir vykdomos politikos priklauso situacija kaime, kuri nėra džiuginanti vien jau tuo, kad mažėja regionuose jaunų šeimų ir vaikų mokyklose. Jis pasiūlė kitą diskusiją daryti su Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos atstovais, kad šie išgirstų, kokių specialistų poreikis didžiausias ir su kokiomis problemomis susiduriama juos rengiant.

Jo nuomone, be inžinerinių žinių šiuolaikiniam specialistui yra būtinos ekonominės ir vadybinės žinios, kad sugebėtų įvairias situacijas (pvz., ar geriau sulūžusias detales remontuoti, ar keisti naujomis) įvertinti ekonominiu aspektu.

Vienu svarbiausių dalykų, rengiant inžinierius, jis išskyrė gamybines praktikas, kurių mažiausiai 2–3 turėtų būti privalomos. „Jei jau pasirinko inžinieriaus specialybę, jo vasara turi prabėgti ne Didžiosios Britanijos braškėse, bet tepaluose, kad įgytų praktikos, susipažintų su įmonių veikla, gamybiniais ciklais. Būtinas bendradarbiavimas su įmonėmis. Po praktikos grįžęs studentas užduos visai kitokius klausimus ir dėstytojui“, – sakė A. Ramanauskas, pridurdamas, kad jei praktika nesudomintų, iš tokio studento ir gero specialisto galima nesitikėti. Jo nuomone, jei studentas atliktų praktiką įmonėje per gamybinį piką už jo darbą reikėtų mokėti atlygį – tai būtų savotiška paskata.

Norint pritraukti ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerines studijas, A. Ramanausko nuomone, pirmiausia būtina kuo plačiai skleisti informaciją apie studijų programas ir inžinierių įsidabinimo perspektyvas, tam tinkama platforma galėtų būti bendrovės „Linas agro“ ir kitų įmonių organizuojami seminarai bei konferencijos žemdirbiams, naujovių pristatymo renginiai ir, žinoma, tiesioginė reklama.

Bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas neslėpė, kad įmonė bendradarbiauja su Žemės ūkio inžinerijos fakultetu, siūlydama praktikas būsimiems inžinieriams ne tik technikos prekybos, serviso, bet ir žemės ūkio gamybos srityje. Jo įsitikinimu, tokių praktikų turėtų tik daugėti, ypač tam tikrais sezonais, kurie svarbūs žemės ūkyje, kad studentai matytų savo ateitį, kuria linkme nori eiti (nori būti konstruktoriumi, inžinieriumi mechaniku ar pan.). Praktikose svarbus vaidmuo tenka ir naujausioms technologijoms, nuo kurių neturėtų atsilikti ir universitetas.

„Dabar be kompiuterio nei traktoriaus, nei preso, nei melžimo roboto nepaleisi, tad serviso darbuotojo pagrindinis įrankis yra kompiuteris, programinės diagnostikos įranga, todėl studijuojant būtina su tuo praktiškai susipažinti. Vien sausai paruošto specialisto neužtenka, todėl naujų technologijų atsiradimas studijų programose neišvengiamas dalykas“, – neabejojo R. Norvilas, pridurdamas, kad svarbi būsimo darbuotojo ir specialisto savybė yra atsakomybė. Įmonė „Lytagra“ jaučia kvalifikuotų inžinierių trūkumą, todėl siekdama paskatinti jaunimą studijuoti, jų motyvacijai kelti yra įsteigusi mėnesines stipendijas.

LŽHIS atstovo Vilimanto Vaičiukyno pastebėjimu, dabartiniam jaunimui labai trūksta motyvacijos ne tik mokytis, bet ir dirbti, o inžinerinės krypties studijų plėtrai nepalanki yra profiliavimo sistema mokyklose. Jam pritarė ir LMĮA atstovas Kazys Sivickis, kuris pripažino, kad siekiant padidinti jaunuolių motyvaciją rinktis studijas jėgas suvienyti turėtų aukštoji mokykla ir visi darbdaviai, visuomeninės organizacijos. Kaip vieną didžiausių problemų, stabdančių jaunimo stojimą į Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetą, jis įvardijo sumažėjusį valstybės dėmesį ir finansavimą melioracijai. „Tačiau hidrotechnika ne vien tik melioracija. Šios krypties specialistai reikalingi ne tik agrariniame sektoriuje, bet ir Klaipėdos uoste krantinėms projektuoti, statybų, kelių tiesimo įmonėse“, – sakė K. Sivickis, pabrėždamas, kad nė vienas hidrotechnikas nėra bedarbis.

Siūloma ne viena inžinerinės krypties programa

Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas Rolandas Domeika priminė, kad per 73 m., kai gyvuoja fakultetas, išleista 11 200 absolventų. Šiuo metu jame studijuoja apie 470, iš jų 140 – antroje pakopoje, 23 doktorantai, kurie studijuoja aplinkos inžinerijos, mechanikos inžinerijos ir transporto inžinerijos srityse.

Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas Rolandas Domeika pristatė programas ir atkreipė dėmesį į stojančiųjų stygių

Fakultetas vykdo 6 pirmos pakopos studijų programas ir 5 antros, visos įvertintos tarptautinių ekspertų, dauguma jų akredituotos maksimaliam 6 m. laikotarpiui. Šiemet numatomas priėmimas į 3 pirmosios (žemės ūkio mechanikos inžinerija, gamybos ir perdirbimo inžinerija, atsinaujinančių energijos išteklių technologijos) ir 5 antrosios pakopos programas (žemės ūkio mechanikos inžinerija, žemės ūkio inžinerija ir vadyba, transporto mašinų inžinerija, biomasės inžinerija ir tvarioji energetika).

„Studijų programos labai specifinės, nes daugelį siekiamų tikslų, studijų rezultatų reglamentuoja jų aprašai“, – pripažino VŪŽF dekanas Algis Kvaraciejus

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete (VŪŽF ) organizuojamos dviejų krypčių inžinerinės studijos. Viena jų – tai hidrotechninės statybos inžinerijos programa, antra – žemėtvarkos studijų programa, kuri apima daug sričių, pradedant nekilnojamojo turto vertinimu, žemės geodeziniais matavimais, teritorijų planavimu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai