Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Mokslas
Žemdirbiškos specialybės - ant bangos

Jurbarkas. Aleksandro Stulginskio universiteto ir profesinių mokymo įstaigų vadovai pabrėžia šį rudenį gausų kaimiškas specialybes pasirinkusių moksleivių skaičių. Tokius pokyčius lėmė ne tik pasikeitusi valstybės politika, siekianti patenkinti žemės ūkio specialistų poreikį, bet ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas, ryšys su verslo įmonėmis, perspektyvios karjeros įvertinimas.

Stojančiųjų skaičius auga

Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje (TVM), pažyminčioje veiklos 60-metį, mokytis profesijos panoro daugiau jaunuolių, nei ankstesniais metais. „Šį rugsėjį priėmėme 205 būsimus specialistus kaimui. Tai kur kas didesnis skaičius nei prieš kelerius metus. Siekiame, kad mokiniai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir kuo daugiau praktinių įgūdžių. Stengiamės, kad praktika būtų atliekama verslo įmonėse, imituojame realias darbo sąlygas mokykloje, turime mokomąją kavinę, valgyklą", - mokyklos jubiliejinėje konferencijoje pasakojo Smalininkų TVM direktorė Ina Budrienė, pridurdama, kad modernia žemės ūkio technika įdirbti žemę, sėti grūdines kultūras būsimi specialistai praktikuojasi dirbdami mokyklai priklausančius laukus.

Bioversija m7 2024 03 12

Kalba Smalininkų TVM direktorė Ina Budrienė

Pasak I. Budrienės, didėjantis mokinių skaičius rodo, kad keičiasi požiūris į kaimiškas profesijas. Žiūrima ne tai, kas madinga, bet tai, kas perspektyvu. Su tokia nuomone sutinka ir Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vyr. specialistas Albinas Pugevičius, tvirtindamas, kad šiais mokslo metais į universitetą taip pat priimta daugiau būsimų žemės ūkio specialistų, nei ankstesniais metais.

„Priėmėme 1280 studentų. Įstojo 30 proc. daugiau pirmo kurso studentų. Tai mus labai džiugina, nes bendrojo ugdymo įstaigose mažėjant abiturientų skaičiui, kituose universitetuose mažėja ir studentų. O pas mus priešingai, daugėja", - sako A. Pugevičius, pripažindamas, kad tokia palanki situacija susidarė pasikeistus valstybės požiūriui į žemės ūkio sektorių, pastebėjus ženklų šios srities specialistų trūkumą.

Daugiausia studentų šiemet pasirinko logistiką ir prekybą (177), agronomiją (154), miškininkystę (103), maisto žaliavų kokybę ir saugą (88), žemės ūkio mechanikos inžineriją (67). Šioms programoms tenka maždaug pusė visų priimtųjų.

Valstybės parama didėja

Daugiau studentų rinkosi žemės ūkio mokslo studijas dėl didesnio žemės ūkiui, miškų ūkiui ir maisto studijoms skirto krepšelio. Šioms sritims šiemet skirtos 175 valstybės finansuojamos vietos. „Šitie valstybės politikos žingsniai parodo, kad į žemės ūkio mokslus žiūrima kaip į rimtą sektorių", - sako A. Pugevičius, kaip išeičių įvardindamas tikslinį studijų finansavimą. ASU pirmauja pagal gaunamas tikslines vietas. Praėjusiais metais buvo skirta 12, šiemet 125 tikslinės studijų vietos. Iš jų 20 tikslinių vietų skirta hidrotechninės statybos inžinerijai, nes šita programa išties labai reikalinga Lietuvos ūkiui.

Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vyr. specialistas Albinas Pugevičius supažindino su šiemetinio studentų priėmimo rezultatais

„Nuolat gauname iš Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prašymų paruošti specialistų. Iki šiol nepatenkinome šio poreikio, tai šiemet Žemės ūkio ministerija paskatino šitą sektorių. Taip pat skirta 12 tikslinių vietų žuvininkystės ir akvakultūros technologijos studijų programai, nes iki šiol žuvininkystės sektoriui specialistai Lietuvoje išvis nebuvo ruošiami", - sako A. Pugevičius, tvirtindamas, kad jau vasarą apie naują specialybę teiravosi žuvininkystės įmonių vadovai, klausdami, kaip mums prisivilioti studentus, kad jie ateitų į įmones dirbti. Kai kurie verslininkai būsimus specialistus privilioja stipendija.

Alytaus profesinio rengimo centro vadovas Vytauto Zubraus įsitikinimu, verslo sektorius taip pat turi prisidėti prie trūkstamų specialistų pasirengimo darbui.

„Jeigu verslininkai sako, kad trūksta tam tikros krypties darbuotojų, labai svarbu, kad jie atsakytų į klausimą, kiek patys prisidėjo, kad tų programų būtų tiek aukštajame, tiek profesiniame mokyme", – sakė Alytaus profesinio rengimo centro vadovas Vytautas Zubrus

Mokymo įstaigų vadovai pripažįsta, kad šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai profesiniame mokyme, kuriami sektoriniai praktiniai centrai su stipria materialine baze, analizuojama situacija darbo rinkoje, mokymo programų perspektyvos. Stažuotės, darbas verslo įmonėse, bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis ir bendri projektai profesinėms mokymo įstaigoms duoda pridėtinę vertę.

Pasak V. Zubraus, tyrimai rodo, kad 2020 metais aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikės du kartus daugiau negu 2000 metais. Nekvalifikuotų darbuotojų reikės labai nedaug, todėl tiek mokykla, tiek jaunimas jau dabar turi galvoti apie savo vietą ateities ekonomikoje. Baigęs profesinę ugdymo įstaigą, kaip ir universitetą, asmuo privalo puikiai kalbėti užsienio kalba, turėti gerus praktinius įgūdžius bei asmenines kompetencijas - būti atsakingas, aktyvus, dirbantis komandoje ir prisiimantis atsakomybę už rezultatus.

Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos jubiliejų primins šis ąžuoliukas

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos