Mokslas
Visi atsakingi už tai, kad antibiotikai būtų efektyvūs
2019-01-02
Česlava Butrimaitė-Ambrozevičienė

Vilnius. Atradus antibiotikus tikėtasi, kad bakterinės infekcijos išnyks ir visos problemos išsispręs. Penicilinas iš tiesų išgelbėjo ne vieną gyvybę. Bet pasaulis jau skelbia pavojų, nes padėtis keičiasi.

XX a. vidurys buvo antibiotikų atradimų pikas, o amžiaus pabaigoje visi susidūrė su problema – bakterijos įgavo didelį atsparumą naudojamoms medžiagoms. Vaistų bakterijų sukeltoms ligoms gydyti lieka vis mažiau. Tuomet visi pradėjo kalbėti apie būtinybę mažinti antibiotikų naudojimą. Taip teigė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė (nuotr.), tarptautinėje konferencijoje „Vienas pasaulis – viena sveikata. Zoonozės ir geroji patirtis“ skaičiusi pranešimą apie zoonozių sukėlėjų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms (AM). Mokslininkės mintys iš šios konferencijos buvo publikuojamos žurnale „VETinfo“.

Veterinarijoje antibiotikai pradėti naudoti apie 1950-uosius metus. ES reglamentu nuo 2003 m. draudžiamas antibiotikų, kaip gyvūnų augimą skatinančių medžiagų, naudojimas. Pasak Č. Butrimaitės-Ambrozevičienės, parduodamų AM kiekis pradėjo mažėti nuo 2010-ųjų. „Mažėja penicilinų, makrolidų ir amfenikolių grupių pardavimai. Tačiau penicilino grupės antibiotikų suvartojama daugiausia. Nuo 2014 m. didėja tetraciklinų, polimiksinų pardavimai“, – sakė lektorė. Daugiausia antimikrobinių medžiagų parduota kaip geriamieji milteliai (tetraciklinai, penicilinai ir sulfonamidai).

3 Paragrafas delaval

Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė pristatė zoonotinių ir simbiotinių žarnyno lazdelių (E. coli) bakterijų atsparumo AM stebėsenos programos, kuri pradėta 2014 m. ir tęsis iki 2020-ųjų, duomenis. Yra tiriami naminiai paukščiai ir kiaulės (kurie nuo pirmos dienos auginti Lietuvoje) bei šviežia mėsa (jautiena, kiauliena, paukštiena, paimti įvairiuose Lietuvos miestuose, mažmeninės prekybos vietose). Mėginiams atrinkti taikomas rotacijos principas – gyvūnų grupės tiriamos kas dvejus metus: naminiai paukščiai ir šviežia paukštiena – poriniais metais, kiaulės, kiauliena ir jautiena – ne poriniais metais.

Salmonelės

Vykdant salmonelių atsparumo AM stebėjimo programą, iš viso tiriama 14 veikliųjų medžiagų.

Naminių paukščių ūkiuose 2017 m. tyrėjai aptiko 5 salmoneles: S. Enteritidis, S. Indiana, S. Livingstone, S. Mbandaka, S. Typhimurium, iš viso – 11 epidemiologinių vienetų. 10 šių salmonelių buvo nustatytas atsparumas AM. S. Typhimuriumpasižymėjo dauginiu atsparumu (ampicilinui, sulfametiksazoliui ir tetraciklinui). „Analizuojant kelių metų laikotarpį nuo 2014 m. ir atskiras paukščių grupes, dominuoja S. EnteritidisS. Agona, S. Mbandakair S. London. Šios salmonelės dažniausiai aptinkamos naminių paukščių grupėse“, – teigė Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė.

Vykdant valstybines programas 2013–2017 m., atliktas iš naminių paukščių išskirtų 24 Salmonella enterica padermių jautrumas AM. Didžiausias atsparumas aptiktas ciprofloksacinui (37 proc.) ir nalidikso rūgščiai (12,5 proc.). 2017 m. išskirtoms iš maisto / maisto žaliavų mėginių 23 Salmonella enterica padermėms atsparumas, anot pranešėjos, nėra labai didelis, dominuoja atsparumas ampicilinui (26,1 proc.), sulfametaksazoliui (26,1 proc.). Tiriant kiaulių skerdenas, buvo nustatytos dvi salmonelės S. Derby ir S. Bredeney – S. Derby buvo atspari ampicilinui, o S. Bredeneypasižymėjo dauginiu atsparumu (cefotaksimui, ceftazidimui ir ampicilinui) ir betalaktamazių gamyba.

„Sudėjus iš komercinių ir valstybinių programų išskirtų Salmonellaenterica atsparumą (N = 194), dominuoja atsparumas ciprofloksacinui (24,7 proc.), sulfametaksazoliui (21,1 proc.), tetraciklinui (19,1 proc.) ir ampicilinui (17 proc.)“, – reziumavo NMVRVI specialistė.

Kampilobakterijos

2016 m. ištirti 425 mėginiai, aptiktos 166 kampilobakterijos (39 proc. teigiamų mėginių). Dominavo C. jejuni padermė – 131 (31 proc.) ir C. coli – 31 (7,3 proc.). Šiemet, pabrėžė Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė, per 9 mėn. paimta 315 mėginių ir jau nustatyta 210 šių bakterijų (67 proc.).

Analizuojant C. jejuni, išskirtų iš paukščių, atsparumą AM, 2008 m. dominavo atsparumas ciprofloksacinui (83 proc.), nalidikso rūgščiai (61 proc.) ir tetraciklinui (50 proc.). Jautrumas tam pačiam sukėlėjui 2016 m. jau buvo pakitęs. Padidėjęs atsparumas ne tik ciprofloksacinui (89,8 proc.), nalidikso rūgščiai (79,7 proc.) ir tetraciklinui (67,8 proc.), bet atsirado atsparumas streptomicinui (13,6 proc.) ir gentamicinui (0,8 proc.). Taigi, situacija keičiasi ne į gerąją pusę, atsparių bakterijų daugėja. Įdomus faktas, pasak pranešėjos, kad C. coli padermė, palyginti su C. jejuni, yra atsparesnė AM.

Žarnyno lazdelės

2016 m. didžiausias iš broilerių aklųjų žarnų išskirtų E. coli atsparumas yra ampicilinui – 95 proc., ciprofloksacinui – 92 proc., sulfametaksazoliui – 91 proc. Visos išskirtos padermės pasižymėjo dauginiu atsparumu. Palyginus tyrime dalyvavusias 30 Europos šalių – tai prasčiausi duomenys. Išanalizavus 2015 m. ir 2017 m. iš kiaulių aklųjų žarnų išskirtų E. coli atsparumą, pastebėta, kad jautrių visoms tirtoms antimikrobinėms medžiagoms padaugėjo 15 proc., 2 proc. padidėjo atsparumas tik vienai antimikrobinei medžiagai, nerasta bakterijų, atsparių 8 antimikrobinėms medžiagoms, tik 29 proc. tirtų E.coli nustatytas dauginis atsparumas.

Reziumuodama, jog bakterijų atsparumas antibakterinėms medžiagoms auga, Č. Butrimaitė-Ambrozevičienė pabrėžė, kad kiekvienas esame atsakingas už tai, kad antibiotikai būtų efektyvūs.

Visą straipsnį skaitykite žurnale „VETinfo“ (2018 m. Nr. 4)

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai