Akademija (Kauno r.). Studentai - būsimieji verslininkai - patirties semiasi ir imitacinio verslo įmonėse. Lietuvoje tokios praktikos ciklas trunka vidutiniškai mėnesį, Skandinavijos šalyse - nuo 1 iki 3 metų. Kokių įgūdžių spėja gauti studentai „žaisdami" verslą, ar užtenka laiko įsisąmoninti sąžiningo verslo principus? Imitacinio verslo idėjomis ir patirtimi dalytasi Verslo praktinio mokymo firmų mugėje, kuri ketvirtadienį šurmuliavo Aleksandro Stulginskio universitete.

Po universiteto stogu susitelkė banko, draudimo, turizmo, ekspedijavimo, renginių organizavimo ir kitas paslaugas teikiančios bendrovės, prekybos ir gamybos bendrovės.

Aštuonioliktą kartą surengtoje mugėje dalyvavo 41 verslo praktinio mokymo firmos atstovai iš Lietuvos ir Suomijos

Verslo praktinio mokymo firmų pradininkai - prancūzai. Maždaug prieš 60 metų jie sugalvojo, rodės, utopišką būdą padėti motinoms, kurios „iškrito" iš rinkos, nes augino vaikus, ir tvirtiems  jauniems, bet socialiai atskirtiems ir sunkiai darbo randantiems buvusiems kaliniams, įgauti darbo patirties nieko už tai nemokant ir neturint darbo sutarčių. Dabar tokių firmų pasaulyje yra apie 7,5 tūkstančio.

Verslo praktinio mokymo firmos(VPMF)veikia bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštosiose mokyklose, suaugusiųjų rengimo centruose ir universitetuose. Jose dirbama tam tikrose pareigose ir skirtinguose įmonės skyriuose pagal realius dokumentus bei verslo procedūras.

Imitacinės VPMF nuo realių įmonių skiriasi tik tuo, kad jose nėra tikrų materialių prekių (jos egzistuoja tik dokumentuose, kataloguose), nenaudojami tikri pinigai (jie egzistuoja tik banko įrašuose ar kituose dokumentuose).

Mugės dalyvius pasveikino ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas

VPMF veiklą Lietuvoje koordinuoja Vilniaus kolegijos „Simulith" centras, kuris parengia imitacinių firmų vadovus bei tobulina jų kvalifikaciją. Svarbiausios paslaugos - verslo, nes būtent centre yra įkurtos visos prekybai reikalingos institucijos: bankas, mokesčių inspekcija, SODRA, Patentų biuras, tinklo laikraštis, muitinė ir t. t.

ASU vykusios verslo praktinio mokymo firmų mugės lankytojai ketvirtadienį turėjo puikių galimybių pirkti, derėtis, bendrauti, o 200 dalyvių - įtikinti, pademonstruoti žinias apie parduodamus produktus ar paslaugas

Mugės metu vyko socialinių ir verslo projektų idėjų turnyras, kuriame savo idėjas pristatė ASU studentai. Sudaryta komisija vertino dalyvių gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti, reklamuoti įmonę, jos prekes ar paslaugas.

Dėmesio centre - verslo etiketas

Šiemetinės mugės organizatoriai akcentavo verslo etiketą.Gebėjimas gerai prisistatyti ir pristatyti savo atstovaujamą verslą, dalyvauti dalykiniame pokalbyje, mokėjimas tinkamai elgtis mugių/parodų metu, tinkamai rengtis, būti punktualiu ir daugelis kitų dalykų, įvardijamų kaip verslo etiketas, tampa kiekvieno kitus ir save gerbiančio verslininko atributu.

Pasak Pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Vytauto Šileikio, per 18 mugių rengimo metų tokia tema pasirinkta pirmą kartą. „Verslas privalo būti socialiai atsakingas. Vertybių skalėje asmenybiniai dalykai, sąžiningumas, šeimos palaikymas yra labai svarbūs. Per porą mėnesių, praleistų imituojamoje įmonėje, studentai vargu ar spės šiuos dalykus perimti, todėl apie tai būtina kalbėti nuolat. Juk investuotojai iš Lietuvos bėga ne vien dėl biurokratijos, bet ir dėl etinių problemų", - sakė V. Šileikis.

„Verslas privalo būti socialiai atsakingas ir etiškas. Jaunimui apie tai būtina nuolat priminti“, – sakė Pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovas Vytautas Šileikis

„O kaip šiame kontekste vertinti verslininko Viliaus Kaikario pasisakymą, nuskambėjusį per televiziją, esą Lietuvos užsienio politika, politikų pasisakymai apie įvykius Ukrainoje ir Rusiją, šalies ekonomikai pridarys didžiulės žalos? Ar etiškumas ir pilietiškumas nesisieja? Ar tai pavyzdys jaunimui?", - teirautasi Pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovo vakar mugėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Anot V. Šileikio, yra verslininkų, kurie užaugo administracinėje-komandinėje sistemoje ir vis dar dirba pagal senus principus. „Nors verslininkų mentalitetas keičias, bet yra tokių, kurie dirba toje erdvėje, kur gajus toks pat praeities mentalitetas, bet jaunajai kartai reiškia aiškinti, kad sėkmės garantas yra sąžiningumas ir atsakingumas", - kalbėjo V. Šileikis.

Praktika visada vertybė

„Verslą Lietuvoje galima įsteigti gana greitai, bet mūsų verslo magistralėse nėra greitėjimo juostų, todėl jaunam verslininkui šiame greitkelyje judėti yra labai rizikinga. Inkubatoriai - tik salelės, bet šalyje nėra visaapimančios sistemos. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai siūlė visas po šalį išsibarsčiusias verslo inkubavimo priemones apjungti, tada efektyviau būtų panaudojamos lėšos. Kartu tai būtų žinia visiems jauniems, kurie nori kurti ir vystyti verslą Lietuvoje, tarp jų ir mūsų emigrantams. Deja, tam neužtenka valdžios politinio ryžto", - kalbėjo V. Šileikis.

Lietuvoje imitacinio verslo įmonės gyvavimo ciklas vidutiniškai trunka 1 mėnesį, Skandinavijos šalyse - 1-3 metus, kol jos perauga į realias įmones, perkelia veiklą į tarptautinę plotmę; idėjų semiamasi užsienyje, orientuojamasi į užsienio rinkas. Anot V. Šileikio, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija skundžiasi, jog tokiam ilgalaikiam verslo imitavimui nėra pinigų.

ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė Astrida Slavickienė patikslino, kad studentų dalyvavimas verslo praktinio mokymo firmos veikloje yra tik viena iš praktinės veiklos dalių. ASU studentai dar atlieka praktikas konkrečiose įmonėse, praktinių įgūdžių formavimas vyksta ir studijuojant atskirus mokomuosius dalykus.

ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė Asta Raupelienė naudojosi proga pasidomėti, kaip imitaciniame versle dalyvauja kitų mokyklų jaunimas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis pastebėjo, jog neverta pervertinti inkubatorių svarbos, nes tai tik vienas iš daugelio mokymo būdų. Svarbu užtikrinti kompleksą praktinio mokymo priemonių, jų įvairovę, tačiau pačią praktiką ir patirtį būtina akcentuoti.

„Patirtis praverčia visur. Jaunų verslininkų laukia nauji iššūkiai, pavyzdžiui, kooperacijos stiprinimas. Agroverslui ir žemės ūkiui reikia jaunų žmonių intelekto, jų potencialo, jų naujo požiūrio ir šiuolaikiškų sprendimų", - sakė E. Makelis.

Aleksandro Stulginskio universitete veikiančios verslo praktinio mokymo firmos „Agroverslo korporacija" imitacinės įmonės „Litvega" direktorė Iveta Matusevičiūtė, dalydamasi savo patirtimi, pasakojo, kad praktika padėjo jai tobulinti vadovavimo įgūdžius. „Geriausia patirtis - mokymasis iš savo klaidų. Patarimas kitiems - rodyti versle kuo didelę iniciatyvą", - sakė I. Matusevičiūtė. Beje direktorės pareigas imitacinėje firmoje nebuvo paprasta, nes teko dalyvauti konkurse, pateikiant visus reikiamus dokumentus, pagrindžiant motyvaciją.

Klaipėdos turizmo mokyklos studentai Karolina ir Laimonas (nuotraukoje iš dešinės) mugėje pristatė verslo praktinio mokymo firmos „Ateitis“ veiklą. Baigę studijas jaunuoliai įgis vadybininkų padėjėjų kvalifikaciją, o firmoje jie - vadybininkai, atsakingi už tarpininkavimą ir prekybą duona ir duonos gaminiais. Beje, duonos į mugę jie atsivežė tikros, ją kepa šios mokyklos mokelsiviai - būsiemieji kepėjai ir konditeriai

Pasak „Simulith" centro vadovės Rimos Bačiulytės, dalyvaudami verslo praktinio mokymo firmų veikloje, studentai įgyja neįkainojamos patirties. Nors įmonės virtualios - patirtis reali. „Studentai geriau supranta verslumo įgūdžių svarbą, lavina komandinio darbo ir bendravimo įgūdžius, plėtoja tarpkultūrinį bendradarbiavimą, nes dalyvaudami pasauliniame verslo praktinio mokymo firmų tinkle, bendrauja su tokiomis pat užsienio įmonėmis.  O čia, mugėje, jie susitinka kartą per metus aptarti ir pristatyti. Tai labai naudinga didinant studentų konkurencingumą", - sakė R. Bačiulytė.

MŪ inf.