Mokslas
Valstybei nevalia nusigręžti nuo žemės ūkio specialistų rengimo
2017-10-13

Akademija (Kauno r.). Koks Lietuvoje yra realus žemės ūkio specialistų poreikis, remiantis kokiais principais turėtų būti formuojami valstybės užsakymai šiems specialistams rengti, taip pat svarstytos galimos pagalbos priemonės, padėsiančios motyvuotiems regionų jaunuoliams siekti universitetinio išsilavinimo. Apie tai diskutuota Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) išvažiuojamajame posėdyje Aleksandro Stulginskio universitete (ASU).

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas teigė neabejojantis, kad konkurencingą ūkį šiandien gali vystyti tik aukštąjį agrarinio profilio išsilavinimą turintis asmuo. „Šalyje turime daugiau kaip 60 tūkst. aktyviai dirbančių ūkininkų ir didžioji jų dauguma yra vyresnio amžiaus žmonės. Ar bus kam juos pakeisti, jei žemės ūkio studijose mokysis  vis mažiau ūkininkų vaikų, kito motyvuoto kaimo jaunimo?" - klausė A. Stančikas.

Jo mintims, kalbėdama apie žemės ūkio specialistų poreikį, pritarė ir ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė. „Tiek verčiantis pirmine žemės ūkio gamyba, tiek vystant kaime alternatyvius verslus, teikiant paslaugas reikalingos žemės ūkio krypties žinios. Tai turi įsisąmoninti švietimo politikos formuotojai. Lietuvoje vykdoma aktyvi žemdirbių konsultavimo veikla, o tam irgi būtina plėtoti agrarinių krypčių mokslą, daugiau jaunų žmonių pritraukti į magistrantūros bei doktorantūros studijas", - sakė V. Žoštautienė.

ŽŪM užsakymu atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad 2021-2024 m. žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1864 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš kurių 11 proc. (205) magistrų, 26 proc. (485) - bakalaurų, 9 proc. (167) - kolegijų absolventų ir 54 proc. (1007) kvalifikuotų darbininkų.

Universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas su šiais skaičiavimais sutiko. Jo žodžiais, užsienio šalių mokslo šaltiniai įrodo, kad metodika yra pakankamai patikima.

ASU Tarybos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis teigė, kad poreikis bent 25 proc. turėtų būti ir dar didesnis, kadangi dalis jaunų specialistų išeina motinystės (tėvystės) atostogų, tačiau „Sodros" duomenų bazėje jie yra traktuojami kaip dirbantys asmenys. Be to, dalis jaunų specialistų neišvengiamai „nuteka" į didžiuosius miestus arba emigruoja.

„Turime suvokti realią situaciją, o politikų užduotis - surasti instrumentą, kaip motyvuoti jaunus žmones gyventi ir dirbti kaime", - ragino E. Makelis.

Situacija nulemta biurokratų?

Nuo 2014 m. ŽŪM valstybės biudžeto lėšomis finansavo reikiamų specialybių studentų tikslines studijas ASU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apmokėdama 90 proc. studijų kainos. Tačiau šiemet, įsigaliojus naujajam Mokslo ir studijų įstatymui, Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos aprašo, kuriuo remdamiesi universitetai galėtų vykdyti priėmimą į tokias ŽŪM finansuojamas vietas.

Šio aprašo rengėja - Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau šios tvarkos projektas vis dar migruoja tarp ŠMM ir Vyriausybės, todėl būtina susitelkti ir priimti sprendimus, kurie padėtų vaikams pasirinkti studijas, o ne atvirkščiai  - užkirstų jiems kelią siekti tikslo.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai reiškė priekaištus ir ŽŪM, kuri šiuo atveju taip pat privalėjo veikti aktyviau. „Kertame šaką ant kurios sėdime. Šimtą ASU studentų šiemet praradome vien dėl biurokratų vangumo", - neslėpė pasipiktinimo Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

ASU Studijų skyriaus Priėmimo grupės vadovė Giedrė Giedraitytė, nuolat besilankanti bendrojo lavinimo mokyklose ir betarpiškai bendraujanti su moksleiviais, argumentavo, kad yra nerealu tikėtis, jog prestižines didmiesčių gimnazijas baigę gimnazistai savo karjeros kelią matytų žemės ūkyje. „Priešingai - turėtų būti dedama pastangų regionuose išlaikyti tenykščius vaikus ir neatimti iš jų galimybės patekti į universitetą, kaip tai nutiko šiemet", - ragino G. Giedraitytė.

E. Makelis ironizavo, kad jaunuoliams iš Afrikos ar Azijos valstybių šiuo metu yra nepalyginti lengviau patekti į ASU nei abiturientams iš Lietuvos provincijos, kur, ASU Tarybos pirmininko žodžiais, „neretai tas pats pedagogas dėsto ir fiziką, ir kūno kultūrą". Jo įsitikinimu, aukštojo mokslo reformą reikėjo pradėti tik po to, kai visos šalies visose bendrojo lavinimo mokyklose būtų garantuotas vienodas mokymo lygis.

„Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad būtent ASU absolventai svariai prisideda kuriant BVP. Tačiau nustatant finansavimo tvarką į tai absoliučiai neatsižvelgiama", - pabrėžė E. Makelis.

ASU rektorius A. Maziliauskas siūlė ŠMM galvoti apie pereinamąjį laikotarpį, galbūt sudaryti tikslinį kaimiškiesiems regionams būtinų profesijų sąrašą, nedidinti bent toliau šioms programoms slenkstinio balo kartelės reikalavimų ir sukurti pagalbos kaimo vaikams mechanizmą. Ir svarbiausia - išsklaidyti tarp moksleivių ir jų tėvų tvyrantį neaiškumą dėl galimybių universitetinį žemės ūkio išsilavinimą įgyti Lietuvoje.

Valdžia kratosi atsakomybės?

ASU prorektorė Laima Taparauskienė, apibendrindama susitikimą su politikais, ragino pastaruosius atvirai atsakyti į klausimą, ar Lietuvai iš tiesų tebereikalingas žemės ūkis? Nes šiuo metu specialistų rengimo šiam sektoriui klausimas yra visiškai perleistas  į abiturientų rankas.

„Jeigu vaikas nenori būti hidrotechniku, o nori būti teisininku, kas atsako už tai, kad šalyje būtų parengtas ir reikalingas hidrotechnikų skaičius? Šiais metais buvo padidintas ne tik konkursinis balas, bet ir nustatyti rentabilumo reikalavimai studijų programoms. Dėl to ASU šiais metais negalėjo priimti į šalies žemės ūkiui neabejotinai reikalingas hidrotechninės statybos inžinerijos bei žuvininkystės ir akvakultūros technologijos programas. Pastaroji programa yra unikali - jokia kita šalies aukštoji mokykla žuvininkystės specialistų nerengia", - pabrėžė L. Taparauskienė.

Jos teigimu, ŠMM nuostata didinti studijų kokybę tik ribojant aukštojo mokslo prieinamumą,  neturi būti vienintelis kriterijus, nes  miesto ir kaimiškųjų regionų vaikų valstybinių egzaminų rezultatai šiandien skiriasi 20-30 proc., deja, kaimo vaikų nenaudai.

ASU, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai