Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universiteto duris pirmadienį pravers 1000 naujai įstojusių pirmos ir antros pakopos studentų. Universiteto vadovybė rašo dar vieną pliusą būsimoje veiklos ataskaitoje - sėkmingai siekiama tikslo pritraukti į universitetą daugiau jaunimo, vis daugiau stoja gerai besimokančių abiturientų.

„Pasirinkusių pirmos pakopos (bakalauro) studijas ASU studentų šiemet - 742, pernai jų buvo 526, augimas - 25 proc. Tai džiugina ir rodo, kad universitetas pasirinko teisingą kelią, kita vertus, mokyklas baigę vaikai realiau vertina perspektyvas ir galimybes dirbti kaime ir žemės ūkyje, nesigąsdina jo. Žemės ūkio ir agroverslo įvaizdis yra pagerėjęs, ASU su savo nauju įvaizdžiu ir studijų kokybe tapo patrauklesnis, žmonės tai mato ir įvertina, - pažymi ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.

„Mano ūkio" skaitytojams siūlome pokalbį su prof. Antanu MAZILIAUSKU

Kas ir kodėl renkasi studijas ASU?

Šiemet į ASU įstojo trys „šimtukininkai". Vis daugiau abiturientų stojimo dokumentuose ASU nurodo kaip pirmiausia pageidaujamą universitetą. Tai rodo, kad auga stojančiųjų motyvacija, jie sąmoningai renkasi studijas ASU.

Didžiausio susidomėjimo susilaukė miškininkystės studijų programa, o labiausiai išpopuliarėjusi, palyginti su praėjusiais metais, - logistikos ir prekybos bakalauro studijų programa, vykdoma tik antrus metus. Į šią programą buvo pateikta daugiau kaip 500 pageidavimų, o kaip pirmąją pageidaujamą programą ją nurodė daugiau kaip 100 stojančiųjų. Didžiajai daliai įstojusiųjų už studijas teks mokėti - valstybės finansuojamų vienetų vos keletas. Už mokslą teks mokėti ir didžiajai daliai kaimo administravimą pasirinkusių studentų.

Nors valstybės finansuojamų vietų padaugėjo, apie kitus metus nieko neįmanoma pasakyti - situacija kasmet keičiasi. Pernai padėtis buvo absurdiška: į agronomiją buvo priimta 80 studentų, o valstybė finansavo vos 2 studentų studijas, kiti mokėjo patys. Šiemet iš 100 agronomijos vietų 20 yra finansuojama valstybės, tai jau kur kas geriau.

Ekonominės krypties programas pasirinkusių studentų turėsime daug, o valstybės krepšelių - mažai. Inžinerinių programų pasirinkimą būtina didinti, nes šios sritie specialistų poreikis auga.

Palyginti su praėjusiais metais, 60-čia studentų daugiau priimta į papildomąsias studijas - tai galimybė kolegijų absolventams įgyti universiteto bakalauro diplomą.

Kas galėjo nulemti logistikos programos populiarumą?

Labai įdomu stebėti, kaip vaikai renkasi. Logistikos ir prekybos programos atsiradimą mūsų universitete nulėmė poreikis. Tai žemės ūkiui labai reikalinga specialybė, nes susijusi su žemės ūkio produkcijos realizavimu, biržų veikla, eksportu. Gal tai nulėmė pasirinkimą.

Kita vertus, gal ir pavadinimas suviliojo. Paprastai vaikai naujas programas atsargiai renkasi, pavyzdžiui, miesto ir rekreacinę miškininkystę, kuri, rodos, turėtų būti „ant bangos", pasirinko vos 6 studentai, nekilnojamojo turto kadastro programą - irgi 6. Augalų biologijos ir selekcijos programos nepatrauklumą gali nulemti moksleiviui dar neįprastas žodis „selekcija" (buvome įrašę į pavadinimą žodį „genetika", bet jis „nepraėjo").

Iš naujų, t. y. pernai patvirtintų programų dar galima paminėti transporto inžineriją. Šiemet ASU visiškai naujų programų nepasiūlė.

Ar tikslinis finansavimas jau „įleido šaknis" Jūsų universitete?

Tikslinis finansavimas turi labai didelių trūkumų, sistema veikia ydingai. Blogybė yra tai, kad tikslinio finansavimo gavimo galimybės neatsispindi bendro priėmimo sistemoje. Tik tas vaikas, kuris nepakliūna į valstybės finansuojamą vietą, po to tik gali kreiptis dėl tikslinio finansavimo. Tuo metu kai jis renkasi programas, jis nemato, ar ten bus tiksliniai finansuojamų vietų. Kitaip tariant, tikslinio finansavimo gali siekti tie, kurie nepateko į valstybės finansuojamas vietas.

Darbdaviai, kurie irgi dalyvauja tikslinio finansavimo sistemoje kartu su valstybe, sako, kad jie norėtų gabesnių studentų iš pagrindinio sąrašo, o ne iš tų, kurie atsidūrė už brūkšnio. Taigi į tikslinę paramą teisę pretenduoti turėtų turėti ir gabesni abiturientai. Šiuo metu tikslinio finansavimo sistema nėra efektyvi.

Kaip ASU sekasi didinti savo tarptautiškumą?

Šiemet turime apie 60 naujų studentų iš užsienio, o iš viso jų yra daugiau kaip šimtas. Didžioji dalis renkasi kaimo plėtros administravimą. Pagal užsienio šalis į priekį išsiveržė Kongas, pernai daugiausia buvo Nigerijos studentų.

Tarp užsieniečių yra ir labai gerai besimokančių, ir nelabai, yra ir nubyrėjimo. Kaip visur. Norime didinti studentų skaičių iš mūsų kaimyninių Rytų šalių. Smarkiai pajudėjo reikalai su Kazachstanu, nemažai šios šalies studentų atvyksta semestro studijoms. Kazachstane galioja tvarka, kad kiekvienas magistrantas privalo išvykti į užsienį pasimokyti, valstybė tai remia. Iš Ukrainos vis tikimės pritraukti, bet reikalai nejuda.

Esame iškėlę siekį, kad visuose ASU institutuose būtų po užsienio dėstytoją. Pasinaudoję Švietimo ir mokslo misterijos paramos schema, buvome pakvietę tris dėstytojus iš užsienio. Ketiname pasinaudoti ir kitomis galimybėmis kviečiantis dėstytojus iš JAV. Esame susitarę su trimis JAV universitetais dėl studentų mainų programų. Tad ir šioje srityje po truputį judame.

Pasaulinės tendencijos yra tokios, kad norinčių mokytis iki 2025 m. gali padaugėti 4 kartus, nes daug besivystančių šalių gyventojų anksčiau neturėjo galimybės siekti aukštojo mokslo. Kita tendencija - atviros masinės mokymų programos ir kursai. Nežinia, ar jos sudarys konkurenciją universitetams, bet į faktą, kad norinčiųjų studijuoti daugės, privalome atsižvelgti, reaguoti į pokyčius ir juos išnaudoti.

Dėkojame už pokalbį.

MŪ inf.