Mokslas
Tinkamiausias laikas versliniams sodams persitvarkyti
2015-02-12

Babtai (Kauno r.). Ką turėtų padaryti šalies verslinių sodų savininkai, kad jų verslas būtų rentabilesnis? Pirmiausia - mažinti savikainą. To pasiekti realu tik didinant intensyvumą ir produktyvumą ir iš hektaro skinant ne 15, o 30 ar 40 tonų obuolių.

Vakar šalies sodininkai rinkosi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, kur vyko seminaras „Verslinių sodų ir uogynų plėtros technologiniai aspektai". Sodų ir uogynų plėtros pokyčius ir naujas tendencijas apžvelgęs SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys konstatavo, kad sodininkystės sektorius pastaruoju metu išgyvena krizę - drastiškai (kai kuriuose rajonuose iki 50 proc.) sumažėjęs derlius ir kritusios produkcijos kainos sodininkus stumia į neviltį.

Į seminarą Sodininkystės ir daržininkystės institute susirinko per 100 sodininkų

Krizė, kaip žinia, prasidėjo nuo Rusijos priimtų sankcijų europiniams vaisiams, tad lenkai, iki tol į Rusiją eksportuodavę didžiulius sodo produkcijos kiekius, turėjo skubiai ieškoti kitų realizavimo krypčių. Pigi lenkiška produkcija užplūdo ir Lietuvos rinką.

Tačiau, pasak D. Kviklio, krizė visuomet būna pats tinkamiausiais metas įvertinti, ką būtų galima daryti kitaip ir persitvarkyti ūkiuose iš esmės. Galima pradėti nuo klausimo: kodėl lenkiški obuoliai pigesni? Žinoma, pirmiausia dėl PVM skirtumo. Antra - dėl mažesnės kontrolės (kokybiška produkcija ir Lenkijoje kainuoja brangiai, tačiau mūsų prekybos tinklus dažniausiai pasiekia toli gražu ne kokybiškiausi lenkiški vaisiai).

Lenkijoje 90 proc. sodų yra mažesni negu 0,5 ha ir sodininkavimas tokių sodų šeimininkas nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl ir dėl aukštesnių kainų tokie ūkeliai nelabai plėšosi. Be to, lenkai moka kooperuotis ir sudaryti dideles vaisių partijas - tai irgi pliusas konkurencinėje kovoje. Žinoma, ir pati Lenkijos geografinė padėtis savaime lemia didesnį derlių.

Vienas svarbiausių darbų, laukiančių mūsų šalies sodininkų - savikainos mažinimas. „Sutikime, didelis skirtumas, ar skini iš hektaro 10, ar 40 tonų obuolių. Dažnas sodininkas gali pasigirti, kad štai tame kvartale derlius siekia 40 t/ha. Tačiau kodėl ne visame sode? Arba kodėl negalėtume vietoj 10 t/ha braškių skinti dvigubai daugiau?", - susimąstyti kvietė D. Kviklys. Jo nuomone, didinti derlių iš ploto vieneto yra realiausiai būdas sumažinti savikainą ir taip konkuruoti rinkoje.

Naujausi SDI mokslininkų darbai - knyga „Auksio veislės desertinių obuolių auginimo technologiniai klausimai" ir mokomoji videomedžiaga apie verslinį obuolių ir braškių auginimą

Reikėtų pradėti galvoti apie naujo tipo žemaūgius sodus - pasaulyje vis labiau populiarėja vaisių iki 4-5 m aukščio auginimas (vietoj 2,5-3 m). „Jei padidiname vaismedžio aukštį 1 m. tai derlius turėtų padidėti maždaug 20 proc.", - paaiškina D. Kviklys pridurdamas, kad formuojant aukštesnius medžius būtina išlaikyti tolygų apšvietimą, kad visi vaisiai gautų saulės spindulių.

Savikainą sumažinti galima ir itin kruopščiai apgalvojus apsaugą nuo ligų ir kenkėjų - purkšti labai tiksliomis normomis ir tiksliai tada, kada reikia. Tikslus tręšimas (atlikus lapų ir dirvos analizes) taip pat leistų sutaupyti ir garantuotų geresnę kokybiškos produkcijos išeigą. Siekti kokybiškos produkcijos padeda ir žiedų bei užuomazgų retinimas. Juk labiausiai apsimoka auginti desertinius obuolius, o ne perdirbimui skirtus vaisius.

Tarkime, jei iš 30 t/ha vaisių 20 t bus desertiniai, o 10 t perdirbimui, tai skaičiuojama taip: 8 000 Eur + 500 Eur = 8 500 Eur. Tačiau išretinus žiedus, situacija keičiasi: derlius nors ir gaunamas šiek tiek mažesnis, tačiau desertinių obuolių dalis būna didesnė. Taigi, iš 28 t/ha obuolių, 25 t bus desertiniai, 3 t perdirbimui: 10 000 Eur+150 Eur=10 150 Eur. „Retinimui išleisime apie 500 Eur, bet 1 000 Eur gausime papildomų pajamų. Manau, apsimoka", - siūlė pasvarstyti D. Kviklys.

Mokslininkai (iš kairės) Darius Kviklys, Nobertas Uselis ir Audrius Sasnauskas neabejoja sodininkystės plėtros perspektyvomis

Yra ir daugiau būdų gerinti vaisių kokybę: tiksliai nustatyti skynimo laiką, taikyti naujas laikymo saugyklose technologijas, kai visiškai sustabdomas metileno išsiskyrimas.

Nerimą kelia tai, kad Lietuvoje faktiškai sustojusi sodų plėtra. Iki 2006 m. kasmet buvo įveisiama 200 ha naujų sodų - tokie tempai turėtų būti atnaujinti ir dabar. Senesni negu 30 metų mūsų šalyje yra 30 proc. sodų - 1 250 ha.

Akivaizdu, kad versliniuose soduose ir uogynuose yra auginamas per didelis veislių asortimentas ir yra nedidelis vyraujančių veislių procentas. Tas faktas trukdo tiekti rinkai dideles vienodų vaisių partijas, o to paprastai reikalauja prekybininkai. Nekalbant jau apie tai, kad didelė dalis veislių yra morališkai pasenusios. Lietuviški obuoliai patenkina tik 30-40 proc. rinkos poreikių, tad dėl galimybių plėtrai abejoti neverta.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai