Mokslas
Tarptautiniame veterinarijos kongrese netrūko ir žinių, ir diskusijų
2015-03-17

Trakai. Lietuvoje pirmą kartą surengtas tarptautinis veterinarijos kongresas visoms gyvūnų rūšims „VET Congresss 2015", skirtas supažindinti su naujausiais ligų diagnostikos ir gydymo metodais, profilaktikos priemonėmis ir vaistais. Kongrese dalyvavo beveik 400 veterinarijos gydytojų.

Kongresą surengė AB „Kauno grūdai", anksčiau rengusi mažesnius renginius vienos rūšies gyvūnams. Šalia kitų ir veterinarijos verslą vystanti bendrovė nutarė pabandyti sukviesti į vieną vietą visų sričių veterinarijos gydytojus iš trijų Baltijos šalių, Baltarusijos, Kaliningrado. „Jaučiame atsakomybę už veterinarijos gydytojų švietimą aktualiais veterinarinės farmacijos klausimais", - teigė įmonių grupės „KG Group" vadovas Tautvydas Barštys.

Kongresas vyko keturiose sekcijose: paukštininkystės, kiaulininkystės, galvijininkystės ir smulkiųjų gyvūnų. Būtent pastarojoje ir dalyvavo daugiausia veterinarijos gydytojų. Pranešimus skaitė mokslininkai ir veterinarijos gydytojai iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Vengrijos, Italijos, Suomijos, Portugalijos, Estijos ir Lietuvos. Iš viso perskaityti 28 pranešimai aktualiausiomis temomis.

Kongrese dalyvavo apie 400 veterinarijos gydytojų

Naujagimių veršelių sveikata ir priežiūra kelia daug problemų visame pasaulyje. „Atlikti tyrimai įrodė, kad veršelių viduriavimas ir kvėpavimo takų ligos daro didžiausią įtaką galvijų prieaugiui", - sakė Polas Viljamsas (Paul Williams) iš Jungtinės Karalystės, kalbėjęs apie veršelių ligų priežastis, diagnostiką ir gydymą bei pasidalijęs britų patirtimi.

Pagal JAV įvertinimo skalę, veršelio sveikatą apibūdina 5 C (angliškos abėcėlės) raidės: krekenos (colostrum), kalorijos (calories), švara (cleanliness), komfortas (comfort) ir nuoseklumas (consistency). Pasak britų specialisto, dėl krekenų kyla daugiausia problemų, nes 50 proc. veršelių jų negauna pakankamai, dėl to didėja ligų rizika. O per pirmąsias valandas veršeliui reikia gauti 10 proc. savo svorio kokybiškų krekenų. Imunoglobulinų tankiui priešpienyje nustatyti rekomenduotina naudoti kolostrometrą.

Polas Viljamsas iš Jungtinės Karalystės kalbėjo apie veršelių ligų priežastis, diagnostiką ir gydymą

Krekenos turi būti surenkamos kuo švariau, nes į jas patekę patogenai trukdo veršeliui įsisavinti būtinas medžiagas. Labai svarbu, kaip atšildomos užšaldytos krekenos, nes neteisingai atliekamas šis procesas mažina antikūnų ir naudingų medžiagų kiekį. Pasaulyje vis didesnį populiarumą įgauna pasterizavimas. Pasak P. Viljamso, šis procesas padeda išspręsti viduriavimo problemą, bet sumažina antikūnų kiekį.

Veršiavimosi gardas turi būti itin švarus, kad švari būtų ir karvė, nes jeigu veršelis pradės žįsti nešvarų spenį, iškart padidės ligų rizika. Pranešėjas teigė, kad veršelį nuo karvės reikia atskirti kuo greičiau (per 1 val. nuo gimimo), nes kuo ilgiau jis bus prie motinos, tuo didesnė bus viduriavimo rizika. Šią riziką labai didina ir higienos trūkumas tvarte.

Tik gimusiam veršeliui, norint išvengti ligų, labai svarbi yra aplinkos temperatūra, ji turi būti apie 15 laipsnių. Beje, Jungtinėje Karalystėje veršeliams naudojami ir specialūs šildantys užklotai.  Tvartas turi būti sausas, nes drėgmė didina plaučių ligų riziką.

Šaltuoju metų laiku P. Viljamsas rekomenduoja veršelius šerti ne du, bet tris kartus, nes daug energijos jie išeikvoja šilumai išsaugoti. Jis pateikė daug specifinių patarimų veterinarijos gydytojams, kaip nustatyti patogenus, kaip paimti mėginius tyrimams, kaip gydyti veršelius ir kontroliuoti jų sveikatingumą.

P. Viljamso pranešimas sukėlė daug klausimų, veterinarijos gydytojai ilgai diskutavo su svečiu iš Jungtinės Karalystės ir diskusijos galėjo tęstis dar ne vieną valandą, tačiau jas teko baigti dėl kitų pranešimų.

Dr. Aloyzas Januškauskas iš bendrovės „Zoetis" pateikė nemažai įdomių žinių kolegoms apie metrito valdymą pieninių galvijų ūkiuose, aptarė svarbiausius veiksnius, dėl kurių ši liga išsivysto ir naujausias jos gydymo schemas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Vytautas Gudaitis aiškino, kodėl verta gyvulininkystės ūkiuose naudoti ultragarsą - jis leidžia nustatyti ankstyvą veršingumą jau po 20-23 parų. Ultragarsas taip pat leidžia išsiaiškinti ir priežastis, kodėl karvė buvo neveršinga.

Dar kartą apie seną problemą - mastitą - kalbėjo ir naujienomis apie šios ligos gydymą dalijosi gyvulininkystės konsultantas dr. Arūnas Rutkauskas.

Pasak Arūno Rutkausko, mastito gydymo sėkmės formulė teisingos strategijos pasirinkimas

Kiaulininkystės sektoriuje aptartos svarbiausios šių dienų aktualijos - afrikinis kiaulių maras, epizootinė diarėja ir kiti.

Daugiausia klausytojų sutraukė smulkiųjų gyvūnų sekcija. Itin gyvai ir patraukliai apie šunų neurologinius susirgimus pasakojo Suomijoje dirbantis buvęs kaunietis Sigitas Čižinauskas, daug bendravęs su auditorija ir įtraukęs klausytojus į diskusiją. Labai daug kolegų klausimų sulaukė apie šlapimo takų infekcijas kalbėjęs dr. Kamilis Tomsa (Švecarija), dar didesnio susidomėjimo sulaukė apie šunų ir kačių ragenos ligas pasakojusi Andžela Lehtla iš Estijos.

Apie šunų neurologinius susirgimus pranešimą skaitęs Sigitas Čižinauskas sugebėjo tai padaryti gyvai ir patraukliai

Paukštininkystės sekcijoje infekcinio paukščių bronchito situaciją ES apžvelgė Remigijus Baršauskas, kalbėjęs ir apie faktorius, lemiančius paukščių tėvinių ir dedeklių pulkų imuninį statusą. Tai labai svarbu, nes nuo stipraus tėvinių pulkų imuniteto priklauso kiaušinių, vėliau ir viščiukų kokybė.

Naujausiomis žiniomis apie infekcinį paukščių bronchitą dalijosi Liukas Stokeris (Luuk Stocker) iš Nyderlandų, apie vakcinaciją inkubatoriuose pasakojo dr. Banhidis Giorgi (Banhidi Gyorgy) iš Vengrijos. Mindaugas Gaina skaitė pranešimą apie paukščių bakterinių ligų biologinę prevenciją ir kontrolę. Pasak jo, jau atrasta metodika, pagal kurią galima kurti autogenines vakcinas konkrečiam ūkiui. Taikant specialią technologiją, išskiriamos pagrindinės įvairias ligas sukeliančios bakterijos iš konkrečioje gyvūnų laikymo vietoje laikomų ar nugaišusių gyvūnų, pagal tai sukuriamos vakcinos naudojamas tik tame ūkyje laikomiems gyvūnams vakcinuoti.

Banhidis Giorgi iš Vengrijos kalbėjo apie vakcinaciją inkubatoriuose

Vienas iš labiausiai patyrusių šalies veterinarijos gydytojų, kurie specializuojasi paukštininkystėje, Raimondas Sinkevičius iš Telšių r., teigė, kad kongrese tikrai išgirdo įdomių naujienų ir pranešimai buvo verti dėmesio. Iš tiesų toks kongresas veterinarijos gydytojams buvo puiki galimybė pagilinti žinių bagažą, nes Lietuvoje tokių renginių, kur galima pasisemti gerosios praktikos pavyzdžių, nėra daug, o išvykti į konferencijas užsienyje ne kiekvienas gali.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai