Mokslas
Srutų rūgštinimo technologija diegiama ir Lietuvoje
2017-10-24

Ryga. Ūkiuose besikaupiantis gyvulių mėšlas - pagrindinis amoniako emisijos šaltinis Baltijos jūros regione. Kai kuriose šio regiono šalyse atlikti ir dar tęsiami moksliniai tyrimai parodė, kad amoniako emisiją galima sumažinti naudojant srutų rūgštinimo technologiją.

Nuo praėjusių metų Baltijos jūros regiono valstybės, tarp jų - ir Lietuva, dalyvauja projekte „Baltijos srutų rūgštinimas" (angl. Baltic Slurry Acidification). Projekto tikslas - Baltijos jūros regiono ūkininkus supažindinti su naujausiomis srutų rūgštinimo technologijomis, skatinti jas diegti savo ūkiuose. Šios technologijos labai pasitarnaus ne tik gamtai, bet ir patiems ūkininkams - rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis.

„Projekto „Baltijos srutų rūgštinimas" idėją pasiūlė Danijos žemės ūkio konsultantas Henningas Fogedas. Srutų rūgštinimo technologijos sukurtos ir Danijoje naudojamos jau 15 metų. Apie 15 proc. visų šios šalies gyvulininkystės ūkiuose sukauptų  gyvulių srutų  yra rūgštinama. Tačiau visose kitose Europos šalyse tai yra nauja technologija", - pristatydamas projektą sakė jo vadovas, Švedijos tyrimų instituto (RISE) mokslininkas Erikas Sindhöj.

Projekto „Baltijos srutų rūgštinimas" vadovas, Švedijos tyrimų instituto (RISE) mokslininkas Erikas Sindhöj

Rūgštinti srutas galima keliais būdais: parūgštinti po tvarto grindimis cirkuliuojančias srutas (in-house technologija); srutas rūgštinti skysto mėšlo rezervuare / lagūnoje (in-storage), o vėliau jas naudoti pasėliams tręšti; trečiasis būdas - srutas rūgštinti prieš pat išlaistymą laukuose (in-field).

Tarptautinio projekto dalyviai  įpusėjus projektui Rygoje organizavo viešą projekto pristatymą ir pirmųjų rezultatų aptarimą, naudojant rūgštintas srutas įvairiems pasėliams tręšti.

Danijos žemės ūkio konsultantas Henningas Fogedas - projekto „Baltijos srutų rūgštinimas" idėjos autorius

Kadangi srutų rūgštinimo technologijos yra visiškai nauja srutų tvarkymo praktika, viešo renginio dalyviai pakviesti susipažinti su vieno iš projekto partnerių Latvijos kiaulininkystės komplekso „Lauku agro" investicija - įsigyta srutų rūgštinimo laukuose technologija. Tai pilotinis šios šalies ūkis, kuriame jau kitais metais bus atliekami gamybiniai-praktiniai tyrimai su parūgštintomis kiaulių srutomis.

Latvijos kiaulininkystės kompleksas „Lauku agro" įsigijo srutų rūgštinimo laukuose technologiją

Projektą koordinuoja Konsultavimo tarnyba

Projektą „Baltijos srutų rūgštinimas" Lietuvoje koordinuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). Tarnybos Inovacijų plėtros ir projektų valdymo skyriaus vadovė dr. Gintarė Kučinskienė yra šio projekto koordinatorė Lietuvoje. Tarnyba yra atsakinga ne tik už rezultatyvų darbą, tiriant laukuose rūgštintas srutas, pirminių duomenų iš laukų tinkamą surinkimą, interpretavimą, bet ir už kitų dviejų projekto partnerių Lietuvoje - UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis" ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto - veiklos koordinavimą. Rygoje vykusiame projekto rezultatų aptarime G. Kučinskienė pristatė, kaip projekto partneriai įsitraukė į tyrimus ir kokie duomenys apie rūgštintų srutų tyrimus buvo pateikti.

Projekto koordinatorė Lietuvoje dr. Gintarė Kučinskienė Rygoje vykusiame projekto rezultatų aptarime aptarė projekto partnerių nuveiktus darbus

„Lauko bandymų tikslas - didinti ūkininkų ir kitų galimų šios technologijos vartotojų informuotumą, gilinti jų žinias šioje srityje ir padėti sustiprinti pasitikėjimą nauja srutų rūgštinimo technologija", - teigė projekto koordinatorė Lietuvoje. Srutų rūgštinimo technologija daugiausia skirta ir naudinga stambiems gyvulininkystės ūkiams, kiaulių kompleksams.

Trys projekto partneriai iš Švedijos, Vokietijos ir Suomijos srutų rūgštinimo technologijas laukuose ir lagūnoje tyrė nuo 2016 m. Pirminiai atliktų mokslinių tyrimų (remiantis 2016-ųjų ir šių metų preliminariais duomenims) duomenys nėra vienareikšmiai.

„Projekto vadovas E. Sindhöj, komentuodamas tyrimo rezultatus, atkreipė dėmesį, kad technologija yra nauja, inovatyvi ir jos įsisavinimas, matyt, užtruks. Iš projekto partnerių pristatytų duomenų apie rūgštintų srutų naudojimą, kol kas geresnių (statistiškai patikimų) rezultatų pasiekta tik Suomijoje. Prireiks dar ne vienų metų, kad nauja technologija padėtų pasiekti geresnio derliaus. Tikėtina, kad technologiją taikant nuolat, azoto išsaugojimo dirvožemyje rezultatai gerės", - kalbėjo G. Kučinskienė.

Vertinant amoniako emisijos rezultatus, pasiekimai daug geresni. 2016 m. ir šiais metais tyrimus atlikusių Vokietijos ir Lenkijos mokslininkų teigimu, rūgštys padeda sumažinti amoniako išsiskyrimą vos ne dvigubai.

„Inovatyvios technologijos naudojimas šiame projekte atskleidė partnerių kūrybiškumą ir mums visiems pateikė malonių „mįslių", - apie projekte vykstančius tyrimus pasakojo LŽŪKT specialistė. - Viena tokių - Estijos mokslininkų pateikti duomenys apie parūgštintų srutų įtaką pasėlių sveikatingumui grybinių ligų atžvilgiu. Šis tyrimo aspektas nuostabą kėlė net projekto idėjos autoriui H. Foged. Sutarta šį rūgštintų srutų aspektą panagrinėti plačiau."

Svarbu ne tik derlius ar amoniako emisija

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių partneriai projekte nuolat kelia klausimą dėl rūgštintų srutų įtakos dirvožemio rūgštingumui. „Žodiniai projekto idėjos autoriaus tikinimai, kad Danijos dirvos nuo to nerūgštėja, daugeliui partnerių nėra argumentas, kuriuo būtų įtikima. Todėl nuo praėjusių metų Lenkijoje, o nuo šių metų ir Švedijoje atliekami detalūs dirvožemio tyrimai, kuriuose stebimas ne tik dirvožemio pH, bet ir kiti jo kokybės parametrai - humusingumas, konduktyvumas ir kita, - pasakojo G. Kučinskienė. - Nors vienų metų tyrimai rodo, kad rūgščios srutos nekeičia dirvos pH, vertėtų atlikti detalesnius ilgalaikius dirvožemio tyrimus rūgštintų srutų atžvilgiu. Todėl jau dabar planuojame, deriname veiksmus, kad kuo daugiau surinktume patikimų duomenų apie šios technologijos ypatybes."

„Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje" bus išbandoma technologija mėšlo rezervuare / lagūnoje, LSMU Gyvulininkystės institute - laukuose. Instituto direktorės pavaduotojas dr. Artūras Šiukščius patvirtino, kad greitai Baisogalą turėtų pasiekti 20 kub. m srutovežis su 12 m srutų laistymo žarnomis. Ši pirmoji srutų rūgštinimo technika Lietuvoje bus naudojama instituto ūkyje mokslo tikslams ir demonstruojama ūkininkams, gyvulių augintojams. A. Šiukščius neabejoja šios technologijos nauda: „Danijoje, kur srutos rūgštinamos jau daug metų, tai įrodyta tyrimais."

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorės pavaduotojas dr. Artūras Šiukščius (kairėje) su kitų šalių kolegomis apžiūrėjo „Lauku agro" įsigytą srutų laistymo technologiją

Projektas „Baltijos srutų rūgštinimas" finansuojamas vienos iš „Interreg" Baltijos jūros regiono programų. Investicijos į inovatyvią srutų rūgštinimo technologiją sieks 1,3 mln. eurų. Srutų rūgštinimo bandymai 2018 m. bus atliekami septyniuose komerciniuose ir mokslinių tyrimų institutų ūkiuose Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai