Babtai (Kauno r.), rugsėjo 3 d. Šiuolaikiniai intensyvūs sodai - tai kompaktiškai augantys, tolygiai derantys, itin aukštos kokybės vaisius sunokinantys vaismedžiai. Kaip tokius išauginti? Mokslininkų teigimu, pirmiausia reikia pradėti nuo tinkamų poskiepių pasirinkimo.

„Poskiepis – tai pats svarbiausias atradimas sodininkystės istorijoje. Kai siekiame suvaldyti vaismedžio augimą, pats lengviausias būdas tai padaryti - per poskiepį", - teigė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas Darius Kviklys praėjusią savaitę institute vykusiame seminare „Obelų augimo ir derėjimo optimizavimas derančiame sode".

Poskiepis ir akiavimo aukštis

Intensyviame sode tinkamas poskiepis yra tas veiksnys, kuris optimizuoja vaismedžių augumą pagal sodinimo schemą, garantuoja ankstyvą derėjimo pradžią ir aukštą produktyvumą iš ploto vieneto. Taip pat labai svarbu parinkti gerą veislės ir poskiepio kombinaciją, atsižvelgiant į veislės augumą ir dirvos sąlygas.

Poskiepiai pagal augumą skirstomi į nykštukinius (P59, P22, P61, PB.4, G.65), žemaūgius (M.9, B.9, B.396, P2, P60, P62, P66, P67, Pure 1, G.11, G.41), pusiau žemaūgius (M.26, P14) ir vidutinio augumo (MM.106, B.118). Pastebima, kad nykštukiniai poskiepiai per daug stipriai riboja augumą, dėl to dažnai susmulkėja ir patys vaisiai. „Nykštukiniai poskiepiai tinka tik labai derlingose dirvose, ir jei į juos įskiepyta aukštaūgė veislė, pavyzdžiui Rubin, Alva, arba veislė su labai stambiais vaisiais, pavyzdžiui, Ligol", - sako D. Kviklys.

Pagrindinė versliniuose soduose auginamų vaismedžių masė yra su žemaūgiais poskiepiais. Šie poskiepiai perpus sumažina vaismedžio augumą. Vakarų Europos šalyse pagrindinės yra šios grupės poskiepis M.9. Jis puikiai tiktų ir mūsų soduose, tačiau vienintelis jo minusas - iššąla.

Sodininkai žino, kad kuo žemesnis poskiepis, tuo anksčiau vaismedis pradeda derėti, o vaisiai sunoksta anksčiau. Verslinių sodų savininkai skaičiuoja ne derlių, nuskintą nuo vieno vaismedžio, bet derlių, gautą iš tam tikro ploto. Todėl labai svarbu, kad vaismedis kuo greičiau užimtų jam skirtą vietą, pasiektų numatytą aukštį, kad sode susiformuotų ištisos vaismedžių eilės.

Vaismedžių augumui įtakos turi ir akiavimo aukštis. Kuo aukščiau virš dirvos paviršiaus yra iškelta akiavimo vieta, tuo mažesnis būna vaismedis. Kuo aukščiau akiavimo vieta, tuo anksčiau vaismedis pradeda derėti. Tačiau pernelyg iškėlus skiepijimo vietą, mažėja vaisių masė, o su nykštukiniais poskiepiais vaismedžiai pradeda skursti.

Didėjant akiavimo aukščiui, mažėja kamieno skersmuo. Pasiekus 30 cm akiavimo aukštį mažėja vaismedžių su M.26 ir M.9 poskiepiais derlius, o su P 22 ir P 59 poskiepiais derlius mažėja nuo 10 cm aukščio. Aukštesnis akiavimas ypač neigiamai paveikia obelų su nykštukiniais P 22 ir P 59 poskiepiais vidutinę vaisių masę", - aiškina D. Kviklys.

Ūglių pinciravimas, kamienų įpjovimas, šaknų pjovimas

Žinoma, vaismedžių formavimas toli gražu nesibaigia tik poskiepių parinkimu. Derantiems vaismedžiams taip pat reikia nuolatinės priežiūros. SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis išvardijo būdus, kaip reikėtų formuoti jau derančius vaismedžius: šakų lankstymas ir įlaužimas, vaismedžių viršūnių genėjimas vegetacijos viduryje, ūglių pinciravimas, kamienų įpjovimas iš dviejų pusių, šaknų pjovimas, purškimas augimo reguliatoriais, vasaros genėjimas ir kt.

Verslinių sodų šeimininkai pastaruoju metu itin domisi palyginti paprastu būdu reguliuoti medžių augumą - tai šaknų pjovimas. 20 cm atstumu nuo kamieno 40 cm gyliu įpjaunamos šaknys palei visą vaismedžių eilę iš vienos arba iš abiejų pusių. „Žinoma, toks būdas labiau tinka laistomoje sodininkystėje, nes esant sausringai vasarai medžiai patirtų nemenką stresą", - patikslina N. Uselis.

SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis įsitikinęs, kad versliniuose soduose daug dėmesio reikia skirti derėjimo optimizavimui ir auginti kuo daugiau kokybiškų desertinių, o ne žaliavinių obuolių

Dar drastiškesnis būdas - stipriai augančių medžių kamienų įpjovimas iš abiejų pusių. Pjauti rekomenduojama su benzininiu pjūklu, kad liktų platesnis pjovimo takas - tada jo įtaka jaučiama 2-3 metus. Kamienas įpjaunamas beveik iki vidurio. Žemesnysis pjūvis daromas 20 cm aukštyje nuo žemės (būtinai virš poskiepio), o aukštesnysis - 40 cm atstumu nuo žemesniojo.

Visame pasaulyje soduose plačiai naudojamas augimo bioreguliatorius Regalis (veiklioji medžiaga kalcio proheksadionas), kuris mūsų šalyje nėra registruotas, tačiau bandymai su juo atliekami jau ne vieneri metai. Pagrindinis jo poveikis - sumažina ūglių išilginį augimą. Kadangi silpniau augantys ūgliai sunaudoja mažiau maisto medžiagų, jas vaismedis panaudoja vaisiams megzti, be to, vaisiai geriau aprūpinami kalciu, mažiau serga fiziologinėmis ligomis.

„Tyrimų rezultatai neblogi, manau ateityje Regalį reikėtų registruoti ir mūsų šalyje. Mūsų atliktus tyrimus stebėjo švedai, jie taip pat susidomėję šiuo produktu", - sako N. Uselis.

Kad medžių šakos nelūžtų nuo obuolių

Mokslininkė Nomeda Kviklienė primena, kad būtent rudenį aiškiausiai pasimato užuomazgų retinimo nauda - vaismedžiai, kurių užuomazgos buvo išretintos rankomis, mechaniškai ar cheminėmis medžiagomis, sunokina stambesnius, gražiau nusispalvinusius vaisius. Paprastai pavasarį obelys būna tiesiog apsipylusios žiedais, tačiau birželį prasideda masinis užuomazgų kritimas.

Kaip rodo tyrimai, natūraliai krentant užuomazgoms, ant medžio jų lieka apie 20 proc. nuo pradinio kiekio. Tačiau normaliam derliui gauti pakanka daug mažesnio užuomazgų likučio - 4-6 proc. nuo žiedų kiekio.

„Efektyviausia yra retinti rankomis. Tačiau tai labai brangus būdas, todėl gali būti taikomas tik nedideliuose soduose", - sako N. Kviklienė. Bandymai rodo, kad retinant rankomis, vaisių masė būna iki 60 proc. didesnė, o pirmosios ir ekstra klasės vaisių būna 3-4 kartus daugiau.

Cheminis užuomazgų retinimas yra daug pigesnis būdas. Jį reikėtų taikyti žydėjimo pabaigoje, kadangi Lietuvoje žydėjimo pradžioje dažnai būna šalnos, todėl neįmanoma iš anksto nuspėti, kiek gyvybingų žiedų liks po šalnų. SDI atlikti bandymai su kelias skirtingas veikliąsias medžiagas turinčiais produktais, tačiau Lietuvoje jie neregistruoti.

Daugelyje Europos šalių plačiai naudojamos cheminės priemonės prieš derliaus nuėmimą. Jų paskirtis - gerinti vaisių kokybę (spartinti ir suvienodinti nokimą, gerinti nusispalvinimą) ilginti laikymosi trukmę. Vieni produktai naudojami likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo, kiti - jau saugyklose. „Manau, kad neišvengiamai visos tos priemonės ateis ir į mūsų ūkius. Tačiau jas reikėtų vertinti įvairiapusiškai, juk svarbu ne tik vaisių kokybė, bet ir kad juos būtų saugu valgyti", - sako N. Kviklienė.

Mėgėjiški sodai derliaus gausa lenkia verslinius

Šiemet Lietuvoje versliniuose soduose prognozuojamas vidutinis, šiek tiek mažesnis negu pernai derlius, o mėgėjiški sodai , ypač tie, kur auga senos aukštaūgės obelys, tiesiog lūžta nuo obuolių. „Derlius lyg ir didesnis, tačiau geros kokybės vaisių gali būti nedaug. Šie metai buvo labai palankūs ligoms vystytis, taigi, didelė obuolių dalis nueis perdirbimui", - prognozuoja D. Kviklys.

Jo teigimu, perdirbimui skirtų obuolių kainos mūsų šalyje labai priklauso nuo situacijos Lenkijoje. Lenkijoje perdirbimui superkamų obuolių kainos prieš 2 savaites dar buvo 55 grošai (45 centai), o dabar jau krito iki 30 grošų (25 centų) už kilogramą. Ten daug sodų nukentėjo nuo krušos, tad visi suskubo parduoti pažeistus obuolius. „Tačiau nereikia galvoti, kad perdirbimui superkamų obuolių kainos nukris labai drastiškai. Ir pernai, ir užpernai žaliavinių obuolių kainos laikėsi palyginti geros", - sako D. Kviklys.

Viena didžiausių obuolių supirkėjų mūsų šalyje yra Vilkaviškyje dirbanti įmonė „Vaiskona", jau pernai mokėjusi tokią pat gerą kainą kaip ir lenkų supirkėjai, tad sodininkams neapsimokėjo vežti savo užauginto derliaus į Lenkiją.

MŪ inf.