Mokslas
Šiuolaikinio kaimo vizija - mokslinėje konferencijoje
2013-09-30

Šiauliai. Gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, skatinti jų bendruomeniškumą, tobulinti tradicinę ir alternatyvią ūkinę veiklą - tokios, regis, visiems žinomos pagrindinės tezės, kaip pritraukti jaunų žmonių į kaimą ir išlaikyti jame dar gyvenančius. Tačiau pasakyti lengviau nei tai įgyvendinti. Apie tai ir buvo kalbama 6-ojoje Jono Prano Aleksos tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija: darnios regioninės plėtros įgyvendinimas naujose ES narėse".

Šiaulių universitete surengtoje konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos universitetų mokslininkai, kurie apibendrino naujausius kaimo raidos procesų tyrimus. Gvildenti kaimiškųjų vietovių socialinės ir kultūrinės situacijos pokyčiai, socialinės-ekonominės plėtros kryptys, kaimo raidos vadybos aktualijos, žemdirbystės, gyvulininkystės ir gamtosaugos aktualijos. Neveltui konferencijai suteiktas neeilinės Lietuvos istorijos asmenybės profesoriaus Jono Prano Aleksos (1879-1955) vardas. Lietuvos ūkininkų tėvu ir Lietuvos žemės ūkio didžiuoju architektu vadintas J. P. Aleksa - buvęs žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, ūkininkų savivaldos ir moderniosios strateginio valdymo metodologijos pradininkas, labai rūpinęsis ir lietuvių tautos ateitimi. Lietuvos likimas iki pat gyvenimo pabaigos tremtyje buvo didžiausias profesoriaus rūpestis.

3 Paragrafas delaval

Per 100 mokslininkų J. P. Aleksos tarptautinei mokslinei konferencijai parengė beveik 70 pranešimų

Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius ir konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas doc. dr. Jonas Jasaitis, apžvelgdamas asmenybės problemą atokesnių vietovių raidos strategijose, pripažino, kad strategija parengta, bet jos poveikis - minimalus. „Asmenybės problema - ne taip sudėlioti prioritetai, todėl ir vyksta asmenybės degradacija. Tačiau taip vyksta ir mieste, ne tik kaime. Antroji problema - savivalda. Jos neturime. Administraciniai vienetai tik pervadinti į savivaldybes. O tikroji savivalda turi prasidėti nuo bendruomenių", - kalbėjo vienas konferencijos organizatorių J. Jasaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2000-ųjų šalyje uždaryta per 1 200 mokyklų, dauguma jų - kaimo vietovėse. „Tad kokią asmenybę ugdome? Pigios darbo jėgos, kuri gėrį kurs kažkam", - konstatavo docentas.

Jonas Jasaitis įsitikinęs, kad už gautą ES paramą Lietuva jau atidirbo dvigubai, į užsienį dirbti išsiuntusi beveik milijoną savo piliečių, kurie pinigus uždirba kitoms šalims. Todėl jis ragino spręsti darnios Europos problemas

Apie kaimo gyvybingumą ir jį lemiančius veiksnius kalbėjęs Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkas dr. Gediminas Kuliešis liūdnai konstatavo, kad skaudžiausia tema - spartus kaimo žmonių senėjimas.

Panašias kaimo gyvybingumo problemas sprendžia ir Lenkija. Varšuvos (Lenkija) gyvybės mokslų universiteto profesorius dr. Jozefas Mosiejus (Jozef Mosiej) sakė, kad jo šalis sprendžia klausimą, kaip sugrąžinti į kaimus iš jų mokytis išvykusius jaunuolius, kai šie baigia mokslus. „Problema - darbo vietų kaime trūkumas, reikia kurti atitinkamą infrastruktūrą. Manau, didžiausia perspektyva gali būti vystant žaliąją energetiką ir agroturizmą", - teigė profesorius. Iš 38,15 mln. Lenkijos gyventojų kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) gyvena kaime, o 16,8 proc. dirba žemės ūkyje.

Varšuvos gyvybės mokslų universiteto profesorius dr. Jozefas Mosiejus

Lietuvos kaime, 2011 m. visuotinio surašymo duomenimis, gyveno lygiai trečdalis šalies piliečių - 33,3 proc. (1,12 mln.). Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyventojų dar sumažėjo 0,9 proc., tikėtina, kad šį sumažėjimą didele dalimi lėmė ir gyventojų kaime mažėjimas.

Ar mokslininkų šaukiamas „SOS" dėl nykstančių kaimų neliks tik teoriniais pasvarstymais, parodys laikas ir konkretūs sprendimai. Tačiau, kaip teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius etnologas Romualdas Apanavičius, be kaimo galime prarasti savo tautinę tapatybę, nes miestų gyventojus praris globalizacija.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai