Šiaurės Karolina (JAV), vasario 5 d. Dirva po mūsų kojomis dėl žmogaus veiklos yra taip pasikeitusi, kad ją galima vadinti žmogaus kūriniu, teigia Djuko universiteto dirvožemio specialistas Danielis Richteris, kuriuo remiasi svetainė „Science Daily“.
Daugiau nei pusė pasaulio dirvožemio periodiškai užsėjama, verčiama ganyklomis ar miškais, todėl jį išsaugoti, mokslininko nuomone, yra vienas svarbiausių mokslo ir vadybos klausimų.
Ar galima paveikti dirvožemį taip, kad būtų gautas dukart didesnis derlius? Ar dirva greitina klimato atšilimą? Kaip pagerinti dirvožemio savybę perdirbti anglį, maisto medžiagas, atliekas ir vandenį? „Kiekvienas iš šių klausimų reikalauja ilgalaikio stebėjimo ir analizės“, – teigia D. Richteris.
Profesorius ragina skubiau atkreipti dėmesį į dirvožemio išsaugojimą. Pavyzdžiui, Afrikoje dirvožemis yra taip nualintas žemdirbystės, kad, nesiėmus drastiškų priemonių, sulėtės daugelio tautų ekonominė plėtra.
Anot mokslininko, dirvožemį alina urbanizacija, kasyba ir transporto plėtra. Šie veiksniai dirvožemį paveikia daug ilgesniam laikui negu plataus masto žemdirbystė.
Mokslininkas su kolegomis sukūrė interneto portalą, skirtą ilgalaikiams dirvos eksperimentams. Svarbiausi svetainės tikslai – išryškinti dirvožemio svarbą aplinkai ir klimatui, rūpintis daugiamečių dirvos tyrinėjimų plotais.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kuria boružių kvapo repelentą nuo amarų
2024-03-29 -
Dirvožemio derlingumo didinimas: augalų ir mikroorganizmų simbiozė
2024-03-20 -
Ar pavyks iššifruoti karvių garsus?
2024-03-19
Skaitomiausios naujienos
-
Mėšlakračių ir srutvežių kolona rikiuojasi į Vilnių
2024-03-06 -
Profesionalaus sodininko patarimai, kaip ir kada genėti vaismedžius
2024-03-06 -
Patvirtintos 2024 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2024-03-21
(0)