Mokslas
Siauralapiai lubinai maistui – mokslininkų planas
2015-11-04

Trakų Vokė. Lietuvoje lubinų plotai nedideli -šiemet visoje šalyje jų deklaruota apie 3,6 tūkst. ha. Tai lėmė išplitusios naujos lubinų ligos, iš kurių pavojingiausia - antraknozė. Todėl dabar selekcininkai siekia sukurti atsparias šiai ligai lubinų veisles. Be to, kryptingai dirbama kuriant maistui tinkamas lubinų veisles.

„Šiuo metu pagrindinės siauralapių lubinų selekcijos kryptys: siauralapių sideracinių lubinų, pašarinių lubinų bei žemo alkaloidingumo lubinų, tinkančių maistui veislių kūrimas", - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filialo mokslo darbuotoja, lubinų selekcininkė dr. Zita Maknickienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo mokslo darbuotoja, lubinų selekcininkė dr. Zita Maknickienė

Lietuvoje lubinai paplito XIX amžiuje, o jų selekcija pradėta Dotnuvos selekcijos stotyje 1934 m. Pradinė selekcinė medžiaga buvo geltožiedžių lubinų veislės. Selekcinis darbas iki 1995 m. buvo vykdomas su viena rūšimi - geltonžiedžiais pašariniais lubinais (Lupinus luteus L.), o nuo 1995 m. pradėta dirbti su nauja lubinų rūšimi - siauralapiais lubinais (L. angustifolius L.).

Lubinai: nuotraukoje viršuje – geltonžiedžiai pašariniai, apačioje – siauralapiai

1995-2010 m. sukurtos siauralapių sideracinių lubinų veislės Derliai ir Ugniai bei pašarinių lubinų veislės Vilniai ir Antaniai. Tai derlingos, vidutiniškai atsparios lubinų antraknozei, sėklinio tipo, ankstyvos veislės, kurias tinka auginti visose Lietuvos klimato zonose.

Veislės Derliai ir Vilniai 2004-2005 m. sėkmingai praėjo vienodumo, stabilumo ir išskirtinumo testą Lenkijoje ir 2006 m. buvo įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą bei ES Bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą. Lubinai Ugniai į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES Bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyti 2007 m., Antaniai - 2010 metais.

Pasak Z. Maknickienės, mūsų šalyje auginamų lubinų plotai tendencingai mažėjo dėl naujų pavojingų grybinių ligų paplitimas. Lubinų antraknozė (Colletotrichtum gloesporoides (Penz.) Penz & Sass.), kurią sukelia deguliagrybis, yra viena iš žalingiausių lubinų grybinių ligų, kuri pažeidžia visas be išimties lubinų rūšis.

Mažiausiai šiai ligai atsparūs geltonžiedžiai pašariniai lubinai. Didesniu atsparumu antraknozei pasižymi siauralapiai lubinai. Tyrimais nustatyta, kad infekcijos plitimą lemia ir meteorologinės sąlygos bei augalų išsivystymo tarpsnis ligos pasireiškimo metu. Antraknozė pažeidžia sėklas, stiebus, lapkočius, žiedynus, ankštis įvairiose lubinų ontogenezės tarpsniuose (išskyrus daigų ir visiškos brandos tarpsnius).

Atsparumo ligoms selekcija yra viena iš sunkiausių selekcijos krypčių. Greitas patogeno populiacijų kitimas, jo sugebėjimas nepertraukiamai sudaryti didelį kiekį skirtingų pagal virulentiškumą ir agresyvumą rasių yra pagrindinė kliūtis kuriant atsparias lubinų veisles. Selekcijoje naudojant ribotą genofondą, lubinų antraknoze atskirais metais gali susirgti skirtingo genetinio potencialo veislės. Remiantis daugiamečiais tyrimų duomenimis, infekcijos vystymuisi įtakos turi tiek žmogiškieji veiksniai, tiek paties patogeno savybės bei klimato sąlygos.

„Šiuo metu vienas iš selekcijos tikslų yra ankstyvų, produktyvių veislių kūrimas, - teigė mokslininkė. - Anksti bręstančioms veislėms yra būdingas greitas augimo tempas ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, tokios veislės sugeba geriau konkuruoti su piktžolėmis".

Kita kryptis, pasak Z. Maknickienės, - sėklų pasidauginimo koeficiento didinimas, mažinant sėklų svorį (t. y. smulkiasėklių veislių kūrimas), žemo alkaloidingumo (alkaloidų mažiau negu 0,02 proc.) bei aukšto baltymingumo < 40 proc. selekcinės medžiagos kūrimas. Tai leistų lubinus naudoti maisto pramonėje.

Skirtingos spalvos sėklos atspindi lubinų veislių ir rūšių įvairovę

Išskirtinis lubinų baltymų požymis - prolaminų nebuvimas, tai lemia lubinų baltymų panaudojimą dietinių produktų gamyboje, vaikiško maisto bei maisto, skirto diabetikams, gamybai. Lubinų baltymų pagrindu galima gaminti tokius maisto produktus kaip ir iš sojos, skirtumas tas, kad lubinų baltymai nesukelia alerginės organizmų reakcijos kaip soja.

Siauralapių lubinų, skirtų maistui, ankštys

„Vykdyti selekciją lubinų alkaloidingumo mažinimo kryptimi yra sudėtingas darbas, kuris gali užtrukti iki 20 metų, kadangi alkaloidingumas - dominantinis požymis, kurį lemia 4 genai geltonžiedžiuose lubinuose, 5 siauralapiuose , 8 baltuosiuose", - pastebi lubinų selekcininkė Z. Maknickienė.

Be abejo, nėra pamiršti ir sideraciniai lubinai, kurie naudojami daugiausia žaliajai trąšai. Šių lubinų panaudojimo perspektyvos plečiasi aukštų šiuolaikinių technologijų dėka, kurios leidžia išskirti alkaloidus ir juos panaudoti farmacijos bei kosmetikos pramonėje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai