Mokslas
Šermukšniai - gražūs medžiai, skanūs vaisiai
2016-11-03

Vilniaus r. Šermukšniai - vieni iš ryškiausių natūraliai gamtoje augančių rudens medžių, tačiau jų nauda nepelnytai primiršta. Sunokusios uogos paliekamos žiemą paukščiams, nors jos puikiausiai tinka žiemos stalui ir namų vaistinėlei. Vertinga ir gausiausia Lietuvoje šermukšnių kolekcija sukaupta Vilniaus universiteto Botanikos sode.

Iš viso VU Botanikos sodo pomologinių kolekcijų grupėje sukaupta beveik 60 rūšių (tai, kas gamtoje auga natūraliai) ir 30 veislių (sukurtų selekcijos būdu) šermukšnių. Įvairių įvairiausių spalvų, apskritais, ovaliais obuoliukais, kurie vienų šermukšnių yra kartūs, o kitų visai be kartumo, rūgštūs ar saldžiarūgščio skonio, salstelėję, miltingi, minkšti ar kieti.

Edvardas Meidus, VU, Botanikos sodas

„Senovės lietuviai tikėjo, kad šermukšniai apsaugo nuo piktų dvasių, užkerėjimų, ligų, laikė laimės medžiu, vaisingumo simboliu“, - pasakoja VU Botanikos sodo Pomologinių kolekcijų grupės vadovas Edvardas Meidus

Pavasarį šermukšniai pasipuošia baltų žiedų kekėmis, skleidžiančiomis specifinį aromatą, vasarą gražūs dekoratyvia lapija ir augančiais obuoliukais. Rugpjūtį vaisiai pradeda nokti ir gražūs visą rudenį. Tad šiems puošniems ir visapusiškai naudingiems medžiams verta rasti vietą sodyboje, tinka miestų ir pakelių želdiniams, pramoninėms plantacijoms, mėgėjų sodams.

Saldžiavaisiai šermukšniai

Be paprastojo šermukšnio, paplitusio mūsų miškuose, palaukėse, sodybose, pastaruoju metu sukurta nemažai šermukšnių veislių ir atrinkta formų, kurios neturi jų vaisiams būdingo kartumo, ir galima naudoti šviežius obuoliukus, papildomai jų neapdorojant, visa ši šermukšnių grupė vadinama saldžiavaisiais šermukšniais. Šermukšniai gausiai dera, kartais pramečiuoja.

Esama net keliolikos saldžiavaisių šermukšnių veislių. Nevežinskaja - derlinga, dekoratyvi veislė, atspari šalčiui, ligoms ir kenkėjams, kilusi Rusijoje, Nevežino kaimo apylinkėse, Vladimiro srityje. Medis gali užaugti iki 5-10 m aukščio, išsiskiria glausta laja. Skiepyti medeliai būna žemesni. Palankiais metais dera labai gausiai. Obuoliukai geltonai oranžinės spalvos, paprastojo šermukšnio vaisių didumo. Skonis malonus ir be kartumo. Vaisiai sunoksta rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje.

Per daugelį metų šią veislę platinant generatyviniu ir vegetatyviniu būdais buvo atrinkta ir daugiau jai giminingų veislių: Nevežinskaja Krasnaja, Nevežinskaja Oranževaja, Nevežinskaja Žoltaja, Nevežinskaja Zolotistaja, Nevežinskaja Sacharnaja, Nevežinskaja Kubovaja ir kitos.

Nevežinskaja Krasnaja, šermukšnis

Nevežinskaja Krasnaja- medis 6-7 m aukščio, kompaktiška piramidine laja. Vaisiai panašūs į veislės Nevežinskaja obuoliukus, tik rausvesni, rūgštesni ir ne tokie sultingi, bet skanūs, neturi kartumo. Vienas vaisius sveria 0,75 g. Prinoksta rugsėjo pradžioje.

Nevežinskaja Oranževaja - medis 5-6 m aukščio. Obuoliukai rausvai oranžinės spalvos, rutuliškos formos, sultingi, labai skanūs, plona odele. Sutelkti tankiuose vaisynuose. Prinoksta rugsėjo pradžioje, kartais pramečiuoja.

Nevežinskaja Zolotistaja - medis gali užaugti iki 5-6 m aukščio. Obuoliukai rausvai gelsvos spalvos, rutuliški, sultingi, labai skanūs. Prinoksta rugsėjo pradžioje

Nevežinskaja Sacharnaja- Nevežino grupės klonų skaniausiais, saldžiausiais vaisiais. Tačiau obuoliukai smulkesni nei kitų Nevežino šermukšnių veislių, ir juos labai žaloja šermukšninė kandis, todėl soduose mažai paplitusi.

Edulis - auga iki 2-3 m aukščio medeliu. Derėti pradeda 2-3 metais po pasodinimo. Rugpjūčio mėn. subrandina du kartus didesnes uogas nei tipinis paprastasis šermukšnis. Jos saldžiai aitrios, bet ne karčios. Netinka vartoti šviežias, tačiau geriausiai skonį atskleidžia perdirbtos.

Jozeef Rock- medis gali užaugti iki 5-6 m aukščio. Vaisiai geltoni, nedideli kaip paprastojo šermukšnio, aitroki, bet ne kartūs


Mičiurinskaja Desertnaja -derlinga saldžiavaisių šermušnių veislė sukurta I. Mičiurino, sukryžminus šermukšnių veislę Likiornaja su baltažiede šliandra (Mespilus germanica L.). Tai nedideli 3-4 m aukščio medeliai, išsidraikiusia į šalis tvirta laja. Obuoliukai vidutinio stambumo, tamsiai raudoni, sultingi, beveik be kartumo, saldžiarūgščiai. Prinoksta savaite anksčiau už kitas veisles, ištverminga žiemą, dekoratyvi

Titan - derlinga saldžiavaisių šermušnių veislė, sukurta I. Mičiurino, apdulkinus šermukšnių veislę Burka įvairių obelų ir kriaušių veislių žiedadulkėmis. Medžiai auga iki 4 m aukščio, į šalis išsikerojusia ažūrine laja. Vaisiai vidutinio stambumo, 1,3 - 1,8 g, juosvai violetinės spalvos, saldžiarūgščiai, karstelėję, nelabai skanūs, tinka labiau perdirbimui. Ši veislė yra viena iš derlingiausių. Augalai ištvermingi šalčiui, atsparūs ligoms ir kenkėjams.

Granatnaja - saldžiavaisių šermušnių veislė sukurta I. Mičiurino, sukryžminus paprastąjį šermukšnį su raudonąja gudobele (S. aucuparia x Crataegus sanguinea Pall.). Medis iki 4,5 m aukščio plačia retašake laja, auga tiek į aukštį, tiek į plotį. Vaisiai stambūs, vyšnios dydžio, 1,3 - 1,8 g, granato spalvos, apskritai cilindriški, saldžiarūgščiai, nedaug karstelėję, tinka uogienei

Derantis medis reta plačia ažūrine laja ir spalvingais vaisiais atrodo labai dekoratyviai. Nuo vieno medžio 2006 metais buvo priskinta virš 50 kg vaisių. Vaismedžiai ištvermingi žiemą, beveik nepramečiuoja. Mažai pažeidžiama rūdžių ir šermukšninės kandies. Granatnaja veislė labai tinkama verslinei sodininkystei. Dera beveik kasmet.

Rūšiniai šermukšniai

Baltavaisis šermukšnis (S. koehneana C.K. Schneider) - augalas kilęs iš centrinės Kinijos dalies, auga nedideliu medeliu arba krūmu iki 3 m aukščio. Lapai sudėtiniai. Ūgliai raudonai rudi. Vaisiai gana nedideli balti obuoliukai, literatūroje rašoma, kad valgomi, tačiau skonis prastas, rūgščiai kartokas. Dekoratyviai atrodo rudenį, kai raudonų lapų fone nusvyra baltos obuoliukų kekės. Augalai pakenčia dalinį pavėsį.

Plačialapis šermukšnis (Sorbus latifolia Pers.) - savaime paplitęs Vakarų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje. Medis užauga iki 10-15 m aukščio, 5-6 m pločio. Lapai paprasti, 6-10 cm ilgio, plačiai elipsiški, aštriai pjūkliškais kraštais. Žydi gegužės - birželio mėn.

Plačialapių šermukšnių obuoliukai gana stambūs, rutuliški, rudai oranžinės spalvos su gausiomis šviesiomis lenticėlėmis. Valgomi, nekartūs, prinoksta vėlai rudenį. Dekoratyvūs, vešlūs, stambūs medžiai. Augalai pakenčia sausrą, gali augti daliniame pavėsyje. Jaunus medelius reikia saugoti nuo kiškių.

Miltingasis šermukšnis(S. aria (L.) Crantz.) -paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Baltijos šalyse savaime auga Estijoje - vakarinėje Saremos salos dalyje. Medis auga iki 8-12 m aukščio, taisyklinga kiaušiniška laja. Lapai paprasti, 6-14 cm ilgio, kiaušiniški arba elipsiškai ovališki, žvilgančia ryškiai žalia viršutine ir pilkšva apatine puse.

Miltingojo šermukšnio žiedai nedideli, susitelkę šakotuose skydiškuose žiedynuose, žydi gegužės - birželio mėnesį. Obuoliukai stamboki, 1,2 cm skersmens, oranžiškai raudoni su šviesiai rudais taškeliais. Nekartūs, miltingi, sausoki. Medis dekoratyvus savo laja ir koloritu. Rūšis turi keletą morfologinių formų. Augalai šviesiamėgiai, reikloki dirvožemiui.

Vaisių vertė

Vaisiuose yra 4-6 proc. cukrų (kurių 95 proc. monosacharidai), 1,8-3,6 proc. organinių rūgščių (obuolių, vyno, gintarinės ir sorbininės), iki 1 proc. pektinų, 0,3 rauginių medžiagų, 20-160 mg % C vitamino, 3-18 mg % karotino, iki 400 mg % P vitamino, 1 mg % K1 vitamino, 2,1 mg % E vitamino, 1-1,7 mg % geležies, o taip pat jodo, cinko, magnio, vario, eterinų aliejų, amino rūgščių.

Sėklose yra 15-22 proc. džiūstančio riebiojo aliejaus ir glikozido amigdalino. Verdant vaisius amigdalinas suskyla. Vaisių preparatai medicinoje naudojami kaip polivitamininė priemonė ir vaistinė žaliava.

Vaisių skynimas

Vaisiai sunoksta rugsėjo-spalio mėn. Priklausomai nuo metų metereologinių sąlygų, rūšies ir veislės nuo vieno medžio surenkama 20-120 kg vaisių.Paprastojo šermukšnio vaisiai dažniausiai skinami po pirmųjų šalnų, saldžiavaisių - visiškai obuoliukams sunokus.Jeigu bus perdirbami, geriau rinkti prieš šalnas, kad liktų daugiau vitaminų ir kitų vertingų medžiagų. Nereikėtų laukti labai stiprių šalčių, nes lietingais metais obuoliukai savyje sukaupia daug sulčių ir po stiprių šalčių atšilę pajuosta.

Jeigu numatoma vaisius tuoj pat suvartoti arba perdirbti, skinami obuoliukai be kotelių, o jei ilgesniam laikymui ar džiovinimui - skinama su vaiskočiais kekes (be lapų) žirklėmis, kad nepažeisti ateinančių metų žiedinių pumpurų.

Kaip pašalinti vaisių kartumą?

Prisirinkus paprastojo šermukšnio vaisių, jų kartumą galima pašalinti. Surinktus obuoliukus galima paberti šaltoje pastogėje. Peršalę ir apvytę šermukšnių vaisiai neteks kartumo, tiks desertui.

Kitas būdas - atšaldyti šaldiklyje, paskui staigiai perpilti verdančiu vandeniu. Arba panardinti obuoliukus į verdantį 2,5-3 proc. valgomosios druskos tirpalą, paskui nuplauti šaltu vandeniu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai