Akademija, Kėdainių r. Lietuviškas augalų veisles mūsų žemdirbiai renkasi toli gražu ne vien iš patriotinių paskatų - šios veislės yra puikiai prisitaikiusios prie vietos sąlygų, duoda gausų ir kokybišką derlių. Tiesa, žemdirbių reikalavimai auga kasmet, todėl selekcininkams atsipūsti nėra kada. Šiemet Lietuvos augalų selekcininkai mini 95 metų veiklos sukaktį, o jų darbų kraitėje - per 300 veislių.

Lietuvos selekcininkai yra labai stiprūs žieminių kviečių, vasarinių miežių, avižų, žirnių ir pašarinių bei vejų žolių selekcijoje. Iš viso Žemdirbystės instituto selekcininkai kasmet tyrimams ir atrankai pasėja 40-45 tūkst. selekcinių numerių ir linijų. Aprėpti tokią darbų apimtį leidžia nauja pažangi selekcijos įranga, patirtis ir intensyvus žmonių darbas, kurio tradicijos tęsiamos tuose pačiuose laukuose jau dešimtą dešimtmetį.

Kaip pastebėjo LAMMC vadovas prof. Zenonas Dabkevičius, kone visose šiose mūsų kaimyninėse šalyse selekcijos mokslas užgimė vienu metu, tarsi banga nusirito selekcinių stočių kūrimas, o mokslininkai nuolat palaikė glaudžius ryšius

Šią savaitę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vyko tarptautinė konferencija „Augalų selekcija: mokslas žemės ūkio plėtrai", skirta Lietuvos augalų selekcijos 95-mečiui. Joje dalyvavo ne tik mūsų šalies mokslininkai, bet ir jų kolegos iš Latvijos, Estijos ir Baltarusijos.

Birželio 19-20 d. LAMMC Žemdirbystės institute vyko tarptautinė konferencija, skirta paminėti Lietuvos augalų selekcijos 95-metį

Pamatus padėjo profesorius D. Rudzinskas

Dotnuvos selekcijos stotis buvo pirmoji šalies žemės ūkio mokslo įstaiga, įkurta dar 1922 metais. Jos įkūrimo iniciatorius -prof. D. Rudzinskas, kuris ir laikomas Lietuvos augalų selekcijos pradininku.

Prieš atvykdamas į Dotnuvą, D. Rudzinskas jau turėjo didelę selekcinio darbo patirtį. Dar prieš tapdamas Maskvos selekcijos stoties vedėju, aplankė didžiąsias Vakarų Europos ir JAV augalų selekcijos įstaigas ir susipažino su to meto pažangiausiais metodais ir darbais. Dėl to Dotnuvos selekcininkų veislių kūrimo metodai ir pasiekimai praeito šimtmečio trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atitiko gretimų šalių lygį, o naujos sukurtos veislės užėmė didžiąją Lietuvos laukų dalį, sėkmingai atlaikydamos kaimyninių šalių veislių konkurenciją.

Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas sakė, kad tradicinės selekcijos metodai (atranka ir kryžminimas) dabar sparčiai papildomi naujausiomis biotechnologijomis

Selekcininko Zigmo Mackevičiaus ilgalaikė stažuotė 1932 metais Svalefo selekcijos stotyje ir vizitai į Vokietijos selekcinių kompanijų įstaigas davė naują impulsą ir korekcijas nacionalinės selekcijos plėtrai. Pirmieji selekcininkai išaugino naują kolegų kartą, kuri po Antrojo pasaulinio karo perėmė darbų vairą į savo rankas.

Prieš 60 metų, 1956-aisiais, į naujai formuojamą Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą, kartu su kitomis šalyje esančiomis agronomijos mokslo įstaigomis, buvo prijungta ir Lietuvos Valstybinė selekcijos stotis. Taip šiandieninis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas tapo Dotnuvos selekcijos stoties darbų perėmėju ir tęsėju.

Augalai atrankoje brokuojami negailestingai

Bandymų laukuose Žemdirbystės instituto mokslininkas, javų veislių kūrėjas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas trumpai papasakojo apie selekcininkų darbą ir pajuokavo, kad svarbiausi selekcininko organai yra akys ir dantys. Mat atrinkinėjant tinkamiausius augalus tolimesnei selekcijai pirmaisiais etapais pasikliaunama vizualiniu įvertinimu, o grūdų branda ir tvirtumas paprasčiausiai pakramtant.

Vytautas Ruzgas pabrėžė, kad atranka vykdoma labai griežtai, augalai brokuojami negailestingai: „Vadovaujamės principu: geriau dešimt nekaltų žus, negu vienas kaltas praeis"

Pasak V. Ruzgo, dabar mūsų šalies selekcininkai konkuruoja vienodomis sąlygomis su pasaulinėmis kompanijomis, ir tas faktas, kad lietuviškos veislės yra perkamos žemdirbių, rodo, jog išlaikomas aukštas lygis. „Dabar yra taip: jei žieminių kviečių veislė mūsų bandymuose neduoda 9-10 t/ha derliaus, ūkininkai nė į jos pusė nežiūrės", - aukštai iškeltą vertinimo kartelę apibrėžė V. Ruzgas.

Konkursiniuose veislių bandymuose su pakartojimais kviečiai  susodinti šachmatine tvarka

Natūralu, kad veislės sensta: kaip ir kažkada technikos stebuklu atrodęs televizorius po dvidešimties metų virsta sena dėže, taip ir augalų veislės turi tobulėti, jei norima suspėti patenkinti augančius žemdirbių poreikius. Žinoma, ypatingai geros veislės išlieka ilgiau - pavyzdžiui, garsioji žieminių kviečių veislė Ada (jos autorius - V. Ruzgas) gyvuoja jau daugiau kaip 15 metų ir pakaitalo jai nėra. Veislės kūrimas yra brangus ir ilgas procesas, paprastai veislei sukurti prireikia 10 metų.

Žieminiai kviečiai Lietuvoje auginami 700 000 ha plote, todėl jų veislės turi didelę paklausą. Žieminių kviečių selekciją vykdo du Žemdirbystės instituto mokslininkai - Vytautas Ruzgas ir Žilvinas Liatukas. „Dabar mes siūlome visą plejadą žieminių kviečių veislių: Kena DS, Vikaras DS, Sedula SD, Minija DS, Gaja DS, Herkus DS", - vardija V. Ruzgas ir priduria, kad šioje rinkoje lietuviams selekcininkams tenka konkuruoti su stipriomis švedų, vokiečių, lenkų, prancūzų kompanijomis.

Žirnių poreikis auga, miežių - mažėja

Labai auga pupų ir žirnių poreikis, todėl daugiau dėmesio skiriama jų selekcijai. Žirnių selekcinius bandymus pristačiusi mokslininkė Kristyna Razbadauskienė pastebėjo, kad prieš kelerius metus buvę labai populiarūs žirniai Simona dabar užleidžia savo pozicijas: kelią žemdirbių laukus skinasi naujų veislių Ieva DS ir Jūra DS. Pastaroji veislė išsiskirai tamsiai žalia spalva - išskirtinio žalumo yra ir patys augalai, ir sėklos.

Mokslininkė Kristyna Razbadauskienė sako, kad augant ankštinių augalų plotams, atitinkamai didėja dėmesys ir jų selekcijai

Avižų plotai Lietuvoje neauga, tačiau jie yra stabilūs: kasmet mūsų šalyje sėjama maždaug 70 000 ha avižų. Kaip pastebėjo mokslininkė Vida Danytė, vis populiaresnės darosi belukštės avižos, nors jų selekcija yra nelengva. Žemdirbiams siūlomos dvi lietuviškos avižų veislės: Mina DS - belukštės, Viva DS - paprastosios avižos.

Mokslininkė Vida Danytė sako, kad belukštės avižos tampa labai svarbios populiarėjant viso grūdo maisto produktams, kadangi jas perdirbant nereikia atskirti lukštų, o tai sumažina sąnaudas

Na, o miežių plotai mažėja - per pastarąjį dešimtmetį jie sumažėjo tris kartus ir dabar užima apie 200 000 ha. Selekcininkė Algė Lestrumaitė sakė, kad lietuviškų miežių pasiūla yra gausi: Arka DS, Noja DS, Kirsna DS, Ema DS, Rusnė DS, Alisa DS. Pastaroji turėtų sudominti smulkiuosius aludarius, nes tai yra salyklinio tipo veislė.

Žolių selekcijos skyrius vykdo raudonųjų ir baltųjų dobilų, mėlynžiedžių ir hibridinių liucernų, pašarinių motiejukų, daugiamečių ir gausiažiedžių svidrių tyrimus. Čia tiriami ir tarpgentiniai hibridai: eraičinsvidrės, tikrieji ir nendriniai eraičinai, paprastosios šunažolės, pievinės miglės. Čia taip pat atliekama ir perspektyvių daugiamečių žolių rūšių paieška ir jų selekcija: rykštinės sojos, miškinės šunažolės, aukštosios avižuolės, gojinės miglės, grakščiosios kelerijos ir kt.

Žolių selekcijos skyriaus tyrimai: pirmame plane - švelniai rožiniais žiedais žydintys esparcetai Meduviai

Per visą augalų selekcijos laiką Dotnuvoje buvo sukurta 325 naujos veislės. Atkūrus Nepriklausomybę, instituto selekcininkai sukūrė 34 javų, 14 ankštinių grūdinių ir 58 daugiamečių žolių veislių. Šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES bendrajame žemės augalų veislių kataloge yra įrašyta 141 augalų veislė, sukurtos LAMMC.

Šventinėje konferencijoje buvo daug sveikinimų ir padėkų. Aleksandro Stulginskio universiteto senato pirmininkas, Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička ir Agronomijos fakulteto dekanė Aušra Blinstrubienė priminė, kad išlaikyti nacionalinę selekciją yra valstybės prestižo reikalas

MŪ inf.