Mokslas
Prisitaikyti prie klimato pokyčių padės žinios ir inovacijos
2016-06-22

Akademija (Kauno r.). Vakar Aleksandro Stulginskio universitete vyko tradicinė mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2016". Pagrindinis dėmesys renginyje buvo skirtas augalininkystės technologijų pokyčiams kintančio klimato sąlygomis aptarti.

Atidarydamas renginį ASU rektorius Antanas Maziliauskas pasidžiaugė gražia tradicija kasmet prieš Jonines rengti „Žemdirbio vasarą" ir atskleidė naujieną, kad ASU kartu su partneriais (LŽŪKT, LAMMC, LSMU Gyvulininkystės institutu) puoselėja ambicingą projektą - įsteigti klimato kaitos demonstracinį centrą, kuris turėtų interaktyvų lankytojų centrą ir modernius demonstracinius objektus. „Idėja yra tokia, kad žemdirbiai galėtų ne tik susipažinti su tuo, kaip vyksta klimato kaitos procesai, bet ir kokios priemonės galėtų švelninti klimato kaitą ir kokie priemonių paketai galėtų būti praktiškai taikomi", - sakė rektorius.

(Iš kairės) Konferenciją atidarėASU Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička, ASU rektorius Antanas Maziliauskas, ŽUM viceministras Albinas Ežerskis, LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja, LAS pirmininkė Giedrė Butkienė, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius, ministro pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, ASU mokslo prorektorius Romualdas Zemeckis

LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė savo pranešime priminė prognozes, kad gyventojų skaičius žemėje 2050 metais sieks 8,9 milijardo. Kiekvienais metais žemdirbiai turi pamaitinti 80 mln. žmonių daugiau. Didėjant gyventojų skaičiui, auga ir maisto poreikis, o žemės plotai atvirkščiai - plečiantis miestams, mažėja. Taigi iš to paties žemės ploto reikia gauti daugiau, o išleisti mažiau. Tokiam augimui palaikyti per artimiausius 30 metų žemės ūkio našumas turi išaugti dvigubai.

Visiems renginio rėmėjams įteiktos padėkos. Nuotraukoje: A. Maziliauskas dėkoja renginį parėmusiam Kauno r. ūkininkui Leonui Rudinskui

Gyvulininkystės produktų paklausa augs 70 proc. Augs ūkyje perdirbamos ir tiesiogiai vartotojams parduodamos produkcijos apimtys, o žemdirbių sėkmė priklausys nuo gebėjimo įsisavinti inovacijas: jos turės didinti ne tik žemės ūkio produktyvumą, bet ir kompensuoti darbo jėgos kaime trūkumą.

Ūkininkai neturės kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie klimato kaitos. Ekstremalūs reiškiniai skatins plėtoti į klimato kaitos dirgiklius reaguojančias (prisitaikančias, sumanias) gamybos sistemas. Sąlygos žemės ūkio gamybai plėtoti palankia kryptimi keičiasi nuo pietų regionų šiaurės link.

Kokie iššūkiai laukia žemdirbių ateityje, diskutavo ASU mokslo prorektorius Romualdas Zemeckis ir LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė

Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkyje privalės sumažinti apie 10-12 proc. Kaip? Pagrindinės priemonių grupės: cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas; anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje; mėšlo, kitų organinių atliekų perdirbimas ir iškastinio kuro (degalų) naudojimo efektyvinimas; gyvulių pašarų sudėties keitimas (kad sumažėtų CH4 ir N2O išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose). „Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų? Pasodinkime medį. Penki medžiai per gyvenimą sugeria apie 1 toną CO2", - paprastai paragino G. Butkienė ir, pasinaudodama proga, visus pakvietė į Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimą, kuris įvyks liepos 14 dieną Babtuose, Kauno r.

Kaip klimato kaita veikia augalus, konkrečiai - žieminius kviečius, pranešimą skaitė VDU Aplinkotyros katedros profesorius Romualdas Juknys. Vertinant laikotarpį nuo 1961 m. iki dabar, matyti, kad didžiausias temperatūros padidėjimas būdingas žiemai, pavasario pradžiai (kovas, balandis) ir vasaros pabaigai (liepa rugpjūtis). Kritulių statistiškai patikimai padidėjo tik žiemos metu(sausis, vasaris), mažiausiai pakito pavasario krituliai, tik kovo krituliai nežymiai sumažėjo, taip pat sausesnis ir rugsėjis.

VDU Aplinkotyros katedros profesorius Romualdas Juknys pristatė mokslininkų siekius išanalizuoti ilgalaikius agroekosistemų produktyvumo pokyčius ir nustatyti pagrindinius juos lemiančius klimato veiksnius

Žieminių kviečių (tyrimams naudoti LAMMC Joniškėlio bandymų stoties ilgalaikių stebėjimų duomenys) ramybės periodo pradžia per analizuojamą laikotarpį beveik nepakito (pasivėlino viena diena), sudygimas pasivėlino 12 dienų, o rudens vegetacijos periodas sutrumpėjo 11 dienų.

„Vegetacijos atsinaujinimas pavasarį paankstėjo 14 dienų. Branda paankstėjo 8dienomis. Pagrindinis vegetacijos periodas pailgėjo 6 dienomis. Bendrai žieminių kviečių vegetacija šiaurės Lietuvoje sutrumpėjo 5 d., ramybės periodas sutrumpėjo 15 dienų", - tokiais pastebėjimais pasidalijo profesorius R. Juknys.

Akivaizdu, kad labiausiai nuo temperatūros pokyčių priklauso pavasario fenologinės frazės. Kas mūsų laukia ateityje? „Pagal optimistinį klimato kaitos scenarijų, iki šio šimtmečio pabaigos numatomas keturių dienų pagrindinio vegetacijos periodo paankstėjimas. Pagal pesimistinį scenarijų - beveik dviejų savaičių paankstėjimas", - reziumavo R. Juknys.

Profesorius Rimantas Velička pristatė vasarinių rapsų derliaus priklausomybės nuo sėjos laiko tyrimus (tiesa, kol kas tik vienų metų), mat žemdirbiai jau pradeda abejoti, ar vasarinius rapsus priskirti prie ankstyvos, ar prie vėlyvos sėjos augalų

Didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas (2,0 t ha-1) gautas pasėjus juos balandžio 20 d., t. y. praėjus 5 d. nuo dirvos fizinės brandos. Žinoma, kiekvieno pavasario agroklimatinės sąlygos, ypač pastaruoju metu kintančio klimato veiksnių požiūriu, skiriasi. Todėl sieti sėjos laiką su konkrečia data būtų ne visai tikslu. Reikėtų sekti dirvos ir oro temperatūrą.

„Preliminarūs tyrimai parodė, kad optimalūs terminai vasarinių rapsų sėjai yra tuomet, kai pavasarį, atšilus orams, susikaupia 350-400 laipsnių teigiamų temperatūrų suma, o dešimtadienį iki sėjos vidutinė paros temperatūra siekia 8-10 laipsnių", - paaiškino R. Velička. Apibendrinus pirmųjų metų tyrimo duomenis galima teigti, kad sėjos nereikia labai vėlinti, bet nereikia ir persistengti sėjant vasarinius rapsus labai anksti.

Antroji konferencijos dalis vyko ASU Bandymų stoties laukuose

Žemdirbius labai sudomino ir mokslininkų Vaclovo Bogužo bei Ilonos Vagusevičienės pristatyti tyrimai, o po pranešimų visi apžiūrėjo Bandymų stoties laukuose atliekamus eksperimentus. Čia daug dėmesio skiriama įvairių biologinių produktų poveikio augalams ir dirvožemiui tyrimams, ieškoma būdų, kaip paspartinti augalų liekanų skaidymąsi dirvožemyje.

Docentas Remigijus Zinkevičius paaiškino, kaip naudojantis jutikliais galima analizuoti augalų optines savybes ir pagal tai spręsti, kokių maisto medžiagų jiems reikia duoti

Taip pat išsamiai analizuojama, kaip suvaldyti azotą, kad kuo mažiau būtų teršiama gamta. Žemdirbiai apžiūrėjo eksperimentinį žirnių lauką su kmynų įsėliu (pastarieji bus kuliami tik kitais metais), skirtingų veislių žieminių kviečių bandymus, ekologiškai auginamus rapsus, daugiamečių žolių kolekciją ir daug kitų ūkiškai įdomių mokslininkų tyrinėjimų.

Bendrovė „Vilkas Avia", bendradarbiaudama su ASU, sukūrė unikalią Lietuvoje aerofotonuotraukos ir hiperspektrinio skenavimo naudojant ultralengvus orlaivius technologiją, kuri gali būti plačiai pritaikoma ir žemės ūkyje

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai