Mokslas
Piktžolės ir jų poveikis kultūriniams augalams
2014-03-28

Kaunas. Kaip augalai veikia vienas kitą, kokią įtaką kultūriniams augalams daro piktžolės ir kokie moksliniai tyrimai atliekami šioje srityje – visa tai aptarta vakar 12 metus iš eilės vykusioje Herbologų draugijos konferencijoje Aleksandro Stulginskio universitete. Šiais metais herbologų dėmesio centre – piktžolių alelopatinių savybių tyrimai. Buvo pristatyti šiuo metu vykdomimoksliniai darbai, kuriuose nagrinėjamas piktžolių ekstraktų arba sulčių poveikis kultūriniams augalams.

Pasak prof. habil. dr. Petro Lazausko, augalų bendrijų, kur alelopatija užima svarbią vietą, tyrimai – vienas iš svarbiausių dabartinio mokslo uždavinių. Kad nevienodos koncentracijos piktžolių šaknų ištraukos skirtingai veikia žemės ūkio augalų sudygimą ir jų šaknų vystymąsi, tyrimų rezultatais pagrindė ir ASU mokslininkė doc. Dr. Darija Jodaugienė. Anot jos, į tai būtina atsižvelgti ir laukuose. „Kartais ūkininkai kaltina sėklos pardavėjus, jei pasėliai prastai sudygsta. Tačiau problema gali būti visai kitur. Pirmiausia reikia pasižiūrėti į savo laukų piktžolėtumą ir jų rūšinę sudėtį, nes būtent tai gali daryti įtaką sėklų dygimui“, – sakė mokslininkė. Ji pripažino, kad tiek mokslui, tiek ūkininkams būtų itin naudingi išsamesni piktžolių išskiriamų cheminių medžiagų ir jų poveikio kultūriniams augalams tyrinėjimai, deja, visą mokslinę veiklą gerokai riboja finansiniai ištekliai.

Pristatydama vienų metų tyrimus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė dr. Zita Brazienė atkreipė dėmesį, kad net garais sunaikintos daugiametės šakniastiebinės ir šakniaatžalinės piktžolės daro įtaką svogūnų daigumui, jų šaknelių skaičiui, ir žinoma, derliui. „Garais sunaikinome varputį ir pienes laukelyje, tačiau svogūnų derlius vis tiek mažėjo. Laboratoriniai tyrimai patvirtino alelopatinį piktžolių poveikį – nors antžeminę masę sunaikinome, tačiau jų šaknys liko gyvos ir taip kenkė svogūnų derliui“, – tyrimą apibendrino mokslininkė.

Herbologų draugijos konferencijoje dalyvavo mokslininkai ir studentai

Vilniaus universiteto profesoriaus Donato Žvingilos pastebėjimu, didžiulė grėsmė yra svetimų kraštų piktžolių rūšių plitimas, dalis jų dėl biologinių, fiziologinių ir alelopatinių savybių, greitų genetinių pokyčių bei įprastų priešų nebuvimo tampa invazinėmis. „Svetimkraštės rūšys keičia augalų bendrijų rūšinę sudėtį, stelbia vietines rūšis, sukeldami ne tik ekologines, bet ir ekonomines problemas. O jų plitimą skatina klimato kaita, azoto gausėjimas, dirvų rūgštėjimas, natūralios dangos irimas, vandens kiekio kitimas, netinkami ūkininkavimo metodai, miškų kirtimas, augaviečių suskaidymas ir buveinių pažeidimas“, – plitimo priežastis vardijo D. Žvingila. Šiuo metu Europoje auga apie 6 tūkst. svetimkraščių augalų, iš kurių natūralizuota apie 3 800; Lietuvoje – per 800 (natūralizuota 300) iš kitų kraštų atkeliavusių augalų.

Su Lietuvoje augančiomis piktžolėmis, kurių priskaičiuojama apie 420, jų biologinėmis savybėmis susipažinti galima naujai išleistoje, spalvotomis nuotraukomis iliustruotoje prof. habil. dr. Stepono Čiuberkio ir doc. dr. Kęstučio Vilkonio monografijoje „Piktžolės Lietuvos agroekosistemose“. Pristatydamas knygą S. Čiuberkis pabrėžė, kad ilgai rinktoje knygoje pateikta ne tik piktžolių sąvoka, jų klasifikacija, bet ir 60 metų tyrimų duomenys apie piktžolių floros ir jų sėklų pokyčius, kuriuos daugiausia lėmė antropogeninė veikla. Monografijoje nagrinėjamas ir rūgščių dirvų kalkinimo, tręšimo organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, tradicinio ir supaprastinto žemės dirbimo sėjomainos pasėliuose poveikis piktžolių rūšinei sudėčiai, jų gausumui ir plitimui.

3 Paragrafas delaval

Steponas Čiuberkis pristatė ilgai rengtą ir pernai išleistą monografiją apie Lietuvoje augančias piktžoles

Kaip aktualią šių laikų problemą, kuri nagrinėjama ir knygoje, S. Čiuberkis išskyrė ne tik naujų piktžolių rūšių, plintančių su javų ir saulėgrąžų sėklomis, bet ir naujų biotipų, rezistentiškų herbicidams, įsigalėjimą laukuose. Autoriaus teigimu, šiuos herbicidams atsparius biotipus perneša migruojantys paukščiai ir iš jų išauga pakitusios genetikos augalai.

Lietuvos herbologų draugija – piktžolių ir augalų apsaugos nuo piktžolių tyrinėtojų mokslinė organizacija, įkurta 1993 m. Kaune. Draugija padeda savo nariams keistis moksline informacija, koordinuoja jų tyrimus, organizuoja mokslines konferencijas, ekspedicijas, propaguoja herbologijos mokslo laimėjimus, palaiko ryšius su Europos herbologų draugija.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai