Vilnius. Pesticidų naudojimo klaidos gali lemti žaladarių atsparumo atsiradimą. Dėl to ypač susirūpinta 2000-ųjų pradžioje, kuomet intensyvios žemdirbystės šalyse atsparumo pesticidams atvejų buvo nustatoma vis daugiau. Šią problemą gvildeno Vilniuje susirinkę Šiaurės ir Baltijos šalių mokslininkai.

Siekdami spręsti rezistentiškumo problemas Šiaurės ir Baltijos šalių regione, prieš dešimtmetį Danijoje susirinkę mokslininkai, konsultantai, verslo atstovai, dirbantys augalų apsaugos specialistai srityje iniciavo darbinės grupės sukūrimą. Šioje grupėje aktyviai dirba ir specialistai iš Lietuvos.

Šią savaitę dvi dienas Vilniuje vyko NORBARAG (Nordic Baltic Pesticide Resistance Action Group) darbinis susitikimas, kuriame dalyvavo per 80 specialistų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos.

Dabartinė NORBARAG vadovė Andre Fiche, Norvegijos bioekonomikos mokslų instituto (NIBIO) mokslininkė, pabrėžė, kad rezistentiškumo problema kasmet darosi vis aštresnė

Pirmasis oficialus NORBARAG susitikimas įvyko 2008 m. Suomijoje. Nuo tada kasmetinis susitikimas vyksta vis kitoje šalyje. Lietuvoje pirmą kartą jis buvo surengtas 2009 metais Dotnuvoje, o šiemet - sostinėje.

Organizacijos NORBARAG veikloje dalyvauja žmonės iš mokslo, konsultavimo, verslo ir už augalų apsaugos produktus atsakingų institucijų darbuotojai. Organizacijos vadovas renkamas dvejų metų kadencijai. 2011-2013 m. laikotarpiu NORBARAG vadovavo mūsų šalies mokslininkė Roma Semaškienė.Metinių susitikimų metu aptariama, kaip keičiasi situacija, dirbama trijose specializuotose grupėse - fungicidų, herbicidų ir insekticidų, o antrąją susitikimo dieną visi klausimai apibendrinami ir numatomi svarbiausi ateities darbai.

Pagrindinė šiemetinio NORBARAG organizatorė Roma Semaškienė įsitikinusi, kad rezistentiškumo problemoms spręsti mokslas ir verslas turi suvienyti jėgas

„Susitikimai naudingi tuo, kad kaskart pasiūloma labai racionalių sprendimų, kaip mažinti atsparumo atsiradimo riziką. Mokslinių tyrimų medžiaga leidžia nuspėti, kaip reikėtų elgtis, kad ta grėsmė nedidėtų", - sako pagrindinė šiemetinio renginio organizatorė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė.

Visada būna labai įdomu, kai atsiranda naujos veikliosios medžiagos - iš karto pradedamas jų monitoringas dėl rezistentiškumo. Tarkime, SHDI (arba karboksamidai) fungicidai yra tikrai nauji rinkoje, tačiau jau galima įžvelgti tam tikro atsparumo jiems atsiradimą kai kuriose Europos šalyse.

„Mokslas ir verslas šiuo klausimu dirba labai glaudžiai, tyrimus daro ir mokslo institucijos, ir verslo institucijos savo mokslinėse laboratorijose. Štai ir šiemet pranešimus skaitė ne tik mokslo įstaigų atstovai, bet ir specialistai, dirbantys Adama, Baeyr, BASF, Syngenta ir kitose kompanijose", - vardijo R. Semaškienė. Iš Lietuvos šiemet susitikime dalyvavo atstovai iš Valstybinės augalininkystės tarnybos, LAMMC Žemdirbystės instituto bei Sodininkystės ir daržininkystės institutų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, verslo įmonių.

Šiemet Vilniuje vykusiame NORBARAG susitikime dalyvavo per 80 dalyvių. Visi dalyviai  iš skirtingų institucijų ir įmonių dalyvauja savarankiškumo principu mokėdami vienodą registracijos mokestį.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas Antanas Ronis pabrėžė, kad rezistentiškumo rizika priklauso nuo veikliosios medžiagos. Didesnę riziką turi ilgą laiką naudojamos veikliosios medžiagos. „Kalbant apie fungicidus, kurių yra trys pagrindinės cheminės grupės, pastebimos tendencijos, kad praktikoje nebenaudojami tik vienos grupės produktai - daromi jų mišiniai. Tai padeda suvaldyti atsparumo atsiradimą. Kai ūkininkai augina vien kviečius ir purškia labai daug chemijos - tai puiki terpė atsparumui formuotis. Kol kas Lietuvoje atsparumas ligoms yra lokalus, galima sakyti, kad kol kas visos javų ligos Lietuvoje yra valdomos", - sakė A. Ronis pridurdamas, kad bene ryškiausias atsparumo atsiradimo pavyzdys - žiedinukai rapsuose, kurių pastaraisiais metais piretroidų grupės insekticidais nesiseka sunaikinti.

Žiedinukų sunaikinimo problema Lietuvoje pastebėta jau 2008 m., o pastaruosius dvejus metus fiksuojamas ir spragių atsparumas. Lapų septoriozės sukėlėjo atsparumas nustatytas ne tik Švedijoje, Danijoje, bet ir Lietuvoje. Galima pasidžiaugti, kad kol kas Lietuvoje  neturime tinkliškosios dryžligės atsparumo problemos miežiuose, nes kai kuriose Europos šalyse ši liga kai kurių grupių fungicidais sunkiai kontroliuojama.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė, Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė pastebėjo, kad žaladariai stebėtinai greitai prisitaiko prie jiems naikinti sukurtų produktų.

„Tai gamtos dėsniai - visi gyvi organizmai labai nori išgyventi. Sodininkystėje ryškiausia problema yra atsparumas triazolams. Bet pastaruoju metu sodininkai išmoko naudoti mišinius (sisteminio ir kontaktinio veikimo produktų) ir iš dalies situacija yra suvaldyta, labai ryškių problemų nėra. Tačiau kas bus ateityje, sunku pasakyti. Visi žinome, kad siaurėja augalų apsaugos produktų spektras, ir tai gali būti tiesus kelias į didėjančią rezistentiškumo problemą. Mes kalbame apie integruotą sodų apsaugos sistemą, bet kaip ją sudaryti, jei elementariai trūksta skirtingų cheminių grupių produktų sodams? Gal ir per aštriai pasakysiu, bet mes sėdime ant tiksinčios bombos", - kalbėjo A. Valiuškaitė.

Gausus būrys mokslininkų iš LAMMC Žemdirbystės instituto ir Sodininkystės ir daržininkystės instituto gilinosi į rezistentiškumo problemas ir patys pristatė savo tyrimus šioje srityje

Jos kolegė, SDI mokslininkė Laisvūnė Duchovskienė pabrėžė kopūstinių kandžių problemą rapsuose ir kopūstuose. Daugėja jų generacijų, jos labai aktyviai migruoja - su vyraujančiu vėju gali nuskristi net iki 1 000 kilometrų. Tyrimai rodo, kad insekticidų veiksmingumas nuo kopūstinių kandžių gali keistis laikui bėgant - vienais metais atrodo, kad produktas jau prarado veiksmingumą, tačiau kitais metais jau vėl jo naudojimas gali būti efektyvus. Tai įspėjimas stebėti situaciją dėl galimo kenkėjo atsparumo atsiradimo.

VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Raimonda Grigaitė sakė, kad šis susitikimas yra labai naudingas tiek mokslininkams, tiek kompanijų atstovams, tiek augalų apsaugos produktų registratoriams

„Registruojant augalų apsaugos produktus, atsparumo rizikos įvertinimas ir jos mažinimo priemonių nustatymas įeina į registravimo procedūrą. Augalų apsaugos produktų etiketėse mes teikiame konkrečias rekomendacijas žemdirbiams, kaip naudoti augalų apsaugos produktus, kad atsparumo būtų išvengta. Todėl visos naujienos šioje srityje mums tikrai aktualios", - sakė R. Grigaitė.

Danijos Aarthus universiteto mokslininkas Peras Kudskas buvo vienas iš NORBARAG grupės kūrimo iniciatorių prieš dešimt metų. Jis neabejoja, kad darbinė grupė įkurta pačiu laiku, o jos atlikti darbai jau duoda konkrečios naudos.

„Manau mes labai laiku pradėjome spręsti rezistentiškumo problemas. Dirbdami kartu, dalindamiesi informacija, mes galime rasti labai naudingų sprendimų, - sakė Danijos mokslininkas Peras Kudskas

Beje, Danijoje yra registruota dar mažiau veikliųjų medžiagų, todėl Skandinavijos mokslininkams labai įdomūs visi tyrimai, atliekami Baltijos šalyse. Didžiausią nerimą ir mokslininkams, ir agroverslo kompanijų atstovams kelia pastaruoju metu vis siaurėjantis leistinų naudoti pesticidų spektras. Tai verčia dar labiau apgalvoti purškimų strategiją ir vengti net menkiausių klaidų.

Nedaryti nereikalingų purškimų, nenaudoti kelis kartus per sezoną tas pačias veiklias medžiagas turinčių veiklių medžiagų, naudoti tik tikslinius produktus, sekti naujausią informaciją apie atsparumo riziką ir rekomendacijas dėl atsparumo mažinimo - tai pagrindiniai mokslininkų patarimai žemdirbiams. 2018 metais NORBARAG susitikimas vyks Norvegijoje.

MŪ inf.