Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Mokslas
Paminėjo Dzūkijos žemės ūkio mokslo židinio sukaktį

Varėna. Perlojos bandymų stotyje atverstas užmirštas istorijos puslapis - paminėta Dzūkijos žemės ūkio mokslo židinio - Varėnos bandymų stoties - 85-erių įkūrimo metų sukaktis, prisiminti vykdyti ir pristatyti nauji tyrimai.

Netoli Varėnos įsikūrusi Perlojos bandymų stotis Pietų Lietuvoje (ir ne tik) žinoma kaip Dzūkijos žemdirbystės mokslinių tyrimų lopšys, padedantis sėkmingai ūkininkauti. Tačiau tik nedaugelis žino, kad svarbūs moksliniai tyrimai šiame regione buvo atliekami gerokai anksčiau nei buvo įsteigta Perlojos bandymų stotis.

Bioversija m7 2024 03 12

Varėnos bandymų stotį mena toks įamžinimas

Anot Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, tokia spraga atsirado tikriausiai todėl, kad istorikai žemdirbystei skiria mažiau dėmesio nei kitoms gyvenimo sritims.

Vyko intensyvūs moksliniai bandymai

Išlikusiuose dokumentuose užfiksuota, kad 1931 m. pabaigoje Lietuvos žemės ūkio rūmai buvusiame caro kariuomenės poligone kaip Alytaus bandymų stoties filialą įsteigė Varėnos bandymų stotį.

Valstybė skyrė 100 ha žemės, kurią sudarė 20 ha jauno miško ir 80 ha ariamos žemės. Varėnos bandymų stoties vienas pagrindinių tikslų buvo siekis, pritaikant mokslininkų patarimus, sukultūrinti nederlingas Dzūkijos žemes.

„Kasmet Varėnos stotyje buvo vykdoma daugiau kaip po 40 bandymų, kurie  buvo labai svarbūs Dzūkijos kraštui", - teigė Perlojos bandymų stoties direktorė Rūta Česnulevičienė

Atlikus žiemkenčių ražienų skutimo laiko tyrimus nustatyta, jog smėlio dirvose ražienų skusti neverta, nes tai neturi įtakos avižų derliui. Ražienų arimo laiko rudenį atliktų tyrimų pagrindinė išvada - tinkamiausias ražienų arimo laikas yra rugsėjo pabaiga, spalio pradžia, arimo vėlinimas iki lapkričio pradžios derlių mažina 14,7 proc.

Tirta pašarinių lubinų, seradėlių, rugių sėjos laiko ir kiekio klausimai. Atlikus pasėlių priežiūros smėlio dirvoje tyrimus, paaiškėjo, kad rugių ir avižų akėjimas derlingumą veikė neigiamai.

„Kaupimo įtakos bulvių derliui išvadų buvo labai daug. Įdomu tai, kad bulvių priešsėlis kaip žalioji trąša buvo lubinai", - apie prieškarį vykdytus tyrimus pasakojo Perlojos bandymų stoties direktorė dr. Rūta Česnulevičienė.

Tirti tręšimo mėšlu ir mineralinėmis trąšomis ypatumai, pašarinių lubinų kaip siderato efektyvumas ir daug kitų tyrimų, kurių didžiąją dalį sudarė tręšimo tyrimai.

Pasodino atminimo ąžuoliuką

Veikusi mažiau kaip dešimtmetį, 1939 m. Varėnos bandymų stotis buvo uždaryta. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944-siais, kilęs gaisras sunaikino administracinį ir ūkinį pastatus.

Daugiau kaip ketvirtį amžiaus Varėnos bandymų stoties istorija grimzdo į užmarštį. 1966 metais netoli išlikusių pamatų įrengta atminimo lenta su užrašu, jog šioje vietoje buvo įkurtas pirmasis Dzūkijos žemės ūkio mokslo židinys.

Konferencijos „Žemdirbystės mokslinių tyrimų Pietų Lietuvoje ištakos ir raida" dalyviai Varėnos bandymų stoties 85-erių metų įkūrimo sukakties proga pasodino ąžuoliuką


Tyrimai tęsiami Perlojoje

„Perlojos bandymų stotis atidaryta 1959 metais, dar kartą bandant įrodyti, jog galima ūkininkauti ir Dzūkijoje, tik reikia neprarasti vilties", - konferencijoje kalbėjo Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro direktorius prof. dr. Zenonas Dabkevičius.

Stotį įkūrė ir 34 metus jai vadovavo agronomas dr. Jonas Aleksonis. Įstaigos veiklos tikslas ir mokslinių tyrimų kryptis buvo ištirti priemones, kaip pagerinti lengvas smėlio bei priesmėlio dirvas ir jas racionaliai panaudoti kuriant pašarų bazės pagrindą lengvoms dirvoms, vykdyti tinkamiausių lengvoms dirvoms lauko augalų agrotechnikos tyrimus.

Paminint didelį dr. J. Aleksonio indėlį, pritaikant žemdirbystei kontrastingas Pietų Lietuvos žemes, praėjusiais metais pakartotinai išleista Dzūkijos žemdirbių tėvu vadinto mokslininko „Bibliografija". Leidinių komplektas konferencijos metu įteiktas Varėnos viešajai bibliotekai.

Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro direktorius prof. dr. Zenonas Dabkevičius pasidžiaugė, kad išleista  Jono Aleksonio bibliografija padės geriau įvertinti jo nuveiktų darbų reikšmę Dzūkijos žemės ūkiui.

Anot dr. R. Česnulevičienės, bėgant metams, keitėsi prioritetai, ūkininkavimo būdas, žemės ūkio mokslui keliami kiti uždaviniai.

„Atliekant fundamentalius tyrimus, gilinamasi ne tik į derliaus kiekio išauginimą, bet ir kokybę, užsikrėtimą mikrotoksinais, ekologiją, aplinkos ir dirvožemio derlingumo išsaugojimą bei gyvosios dirvožemio dalies gausinimą", - teigė Perlojos bandymų stoties direktorė. 2006-aisiais pagal ekologinius reikalavimus buvo pradėta sertifikuoti laukus.

Pastaruoju metu Perlojos bandymų stoties laukuose tęsiami organinių trąšų ir jų derinių įtakos ekologinės sėjomainos agrocenozei lengvuose Pietų Lietuvos dirvožemiuose tyrimai. Prieš dvejus metus pradėta trečioji žieminių rugių, ankstyvųjų bulvių, vasarinių kviečių ir žirnių rotacija. Tyrimams vadovauja prof. Gediminas Staugaitis.

Konferencijos dalyviai apžiūrėjo laukus, kuriuose vyksta tęstiniai ir nauji tyrimai

Šiemet pradėti nauji, ketverius metus truksiantys, tyrimai - „Ekologinės žemdirbystės ir ekosistemų įtaka lengvų dirvožemių tvarumui ir produktyvumui". Jų metodiką parengė dr. R. Česnulevičienė ir dr. Kęstutis Armolaitis.

Pradėtų tyrimų tikslas - įvertinti daugiamečių ir vienmečių pupinių augalų ir jų derinių su migliniais javais potencialą, praturtinant dirvožemį augalų maisto medžiagomis, organine anglimi, išsaugant pavasarinę ir atmosferos drėgmę kokybiškam augalų ir dirvožemio mikroorganizmų vystymuisi.

Tyrimai bus atliekami šešiose ekologinėse sėjomainose, bus auginami lengvų dirvožemių žemės ūkio augalai, aplinkinių miškų išplautžemiuose augančios pušys ir beržai.

Dr. R. Česnulevičienė įsitikinusi, kad naudojami pesticidai ir trąšos neduoda norimo rezultato lengvuose ir drėgmei laidžiuose dirvožemiuose, juose sunku užauginti gerą derlių. Ekologinė žemdirbystė, pritaikant  tinkamą sėjomainą, pasiteisina.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos