Mokslas
Nauja idėja - gyvulininkystės paslaugų centras šalia Kauno
2014-04-30

Kaunas. Šalia Kauno galėtų iškilti modernus gyvulininkystės paslaugų centras, nes dabartinės Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos galimybės teikti tokias paslaugas yra ribotos. Tačiau kam teks universitetinio lygio veterinarijos paslaugų apmokėjimo našta, kokia vieta numatyta privatiems veterinarijos gydytojams, ar tikrai visą potencialą reikėtų koncentruoti šioje naujoje klinikoje?  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Mokslininkų vizija - universitetinio lygio veterinarinės paslaugos visiems Lietuvos ūkiams" pristatytas naujas projektas. Pagal jį šalia Kauno būtų statomas modernus gyvulininkystės paslaugų centras.

Naują mokslininkų viziją, kurios sąlyginis pavadinimas „Infrastruktūros sukūrimas gyvūnų sveikatingumui gerinti bei inovacijoms veterinarijos srityje diegti", pristatė LSMU prorektorius veterinarijai prof. Antanas Sederevičius. „Manau, dėl šio projekto aktualumo nieko nereikia įtikinėti, nes gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio vystymo šaka. Ir labai svarbu, kad gaminama produkcija atitiktų ES kokybės reikalavimus", - teigė profesorius.

3 Paragrafas delaval

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo(iš kairės): Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininkas Jonas Milius, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU VA kancleris prof. Henrikas Žilinskas

Paslaugas visoje šalyje teiktų ištisą parą

Prieš metus universitete buvo suformuota darbo grupė klinikiniam darbui gerinti. Ši grupė įvardijo svarbiausias veterinarijos problemas: privatūs veterinarijos gydytojai negali įsigyti šiuolaikinės diagnostinės įrangos, retai kuris atlieka reikiamus kraujo tyrimus diagnozei patvirtinti; dauguma ūkininkų gyvuliams negauna tinkamo lygio diagnostikos ir stacionaraus gydymo paslaugų; Lietuvoje nėra išplėtoto specializuotų veterinarinių paslaugų tinklo, o Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinika neatitinka reikalavimų dėl jų esamos lokalizacijos ir ribotos teritorijos - klinikos atsidūrė miesto centre.

Taigi naujojo projekto tikslas, pasak prof. A. Sederevičiaus, įsteigti gyvūnų sveikatingumo centrą, sukurti jo infrastruktūrą, kad būtų gerinamos veterinarinės paslaugos, kad būtų sudarytos sąlygos moksliniams tyrimams atlikti, čia būtų ir gera bazė rezidentų praktiniams įgūdžiams formuoti. Šio centro uždaviniai būtų - teikti aukščiausiojo lygio veterinarines paslaugas 24 val. per parą, įsteigti mobilių paslaugų sistemą. Būtų įrengtas stacionaras, sudarytos sąlygos gyvulių reabilitacijai. Universitetas dalyvauja slėnio „Nemunas" programose ir jau yra sukaupta unikalios įrangos, kurią naujoje modernioje bazėje būtų galima išnaudoti efektyviau. Centras būtų integruotas į studijų procesą ir tarnautų kaip mokslinių tyrimų bazė mokslininkams, nes atsirastų galimybė vykdyti mokslinius klinikinius tyrimus. 

A. Sederevičiaus teigimu, tai būtų vienintelis Baltijos šalyse centras, teikiantis universitetinio lygio paslaugas 24 val. per parą. Tai bandė daryti ir Latvijos bei Estijos universitetai, bet ten nėra europinio lygio bazės, pvz., tinkamos teikti paslaugas žirgams, kurie yra aukštos prekinės vertės. O naujajame centre sportiniams žirgams būtų sudarytos ir reabilitacijai.

Centras Kauno rajone, Giraitėje, užimtų  beveik 8 tūkst. kv. m. plotą, jame būtų gyvūnų laikymo, gydymo ir reabilitacijos, mociono, mokymo, administracinės, ūkinės patalpos. Dirbtų keturios mobilios grupės, kurios, gavusios signalą apie negaluojantį gyvūną, per 2-3 val. galėtų nuvykti į vietą.

Profesorius Antanas Sederevičius teigė, kad kol kas nesvarstyti galimi naujojo statinio finansavimo šaltiniai, tačiau jam turėtų būti pritrauktos ŽŪM ir ES lėšos

Koks galėtų būti vadybos modelis, kad centras dirbtų efektyviai? Pasak A. Sederevičiaus, papildomų lėšų centrui išlaikyti praktiškai nereikėtų, nes reikėtų tik išplėtoti dabartinių Stambių gyvulių klinikos veterinarijos gydytojų funkcijas, prailginti rezidentūros programų laiką, akredituoti daugiau rezidentūros bazių ir atnaujinti ar parengti naujas rezidentūros studijų programas pagal gyvūno rūšį.

Diskusijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sakė, kad su universitetu apie šią viziją pradėjo kalbėti maždaug prieš metus. Ministras universitetui sakė iškėlęs svarbiausias sąlygas: paslaugos turi būti aukščiausios kokybės ir prieinamos gyvulių augintojams, kad to centrui išlaikymui nebūtų ieškoma pinigų valstybės biudžete, centras turi būti aprūpintas moderniausia įranga ir ji būtų racionaliai naudojama.

Dauguma pritarė centro steigimui

LSMU VA kancleris prof. Henrikas Žilinskas akcentavo, kad vis dažniau gyvuliams reikia atlikti cezario pjūvius, šliužo dislokaciją, tad šiais laikais sisteminė, visa apimanti pagalba darosi neišvengiama. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pritarė tokio centro kūrimui. „Didelės ekonominės vertės gyvuliams būtinos aukščiausiojo lygio veterinarinės paslaugos, nes retas ką tik baigęs studijas veterinarijos gydytojas sugebėtų lauko sąlygomis atlikti cezario pjūvį gyvuliui", - sakė veterinarijos gydytojo išsilavinimą turintis LŪS vadovas, dar nepamiršęs ir savo praktikos. Jo teigimu, universitetinio lygio veterinarijos paslaugų apmokėjimą turėtų dalintis universitetas, draudimo bendrovė ir ūkininkas (ar žemės ūkio bendrovė). „Tokios paslaugos bus brangios ir vienas ūkininkas nebus pajėgus apmokėti sąskaitos", - atkreipė dėmesį jis.

Lietuvos ristūnų sporto sąjungos vadovas Arūnas Cicėnas teigė, kad panašių centrų pagrindiniais donorais pasaulyje yra žirgai. Jie kainuoja labai brangiai, tad ir jų sveikatingumui tenka skirti daug lėšų. „Pati tokios klinikos idėja yra puiki ir neabejoju, kad ji bus pastatyta. Bet kaip bus asmenybėmis? - iškėlė klausimą A. Cicėnas. - Kol kas Lietuvoje remiamės vienu profesoriumi Audriumi Kučinsku ir dviem gydytojais iš Latvijos. Dar vienas - osteopatas - atvažiuoja iš Škotijos. Taigi būtina parengti gerų specialistų Lietuvoje."

Arūnas Cicėnas pritaria klinikos idėjai, tik nerimauja, ar bus parengta pakankamai specialistų jame dirbti

LVGA prezidentas prof. Vidmantas Bižokas regino nepamiršti ir rajonuose dirbančių veterinarijos gydytojų, be kurių šitos klinikos neįvykdys visų savo tikslų. Diskusijoje privatūs veterinarijos gydytojai nedalyvavo.

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis išsakė nuomonę, kad toks gyvulių sveikatingumo centras, jeigu visi dėl jo sutartų, galėtų pradėti veikti apie 2025 metus. „Juk reikės specialistus atitinkamai parengti. Aš ne prieš kliniką, bet dar yra klausimų, kaip ji veiks ir panašiai, jeigu viską sukoncentruosime tik į šitą kliniką", - kėlė klausimus J. Kraujelis.

Apie tai, ar užteks kvalifikuotų specialistų, svarstė ir ŽŪR pirmininkas Andrejus Stančikas. Be to, jo manymu, vežti, pvz., iš Žemaitijos į Kauną gydyti gyvulį yra labai brangu ir tai vertėtų daryti tik dėl labai aukštos vertės gyvūno. „Tai būtų lyg į servisą atvaromas feraris", - šmaikštavo A. Stančikas, neabejojantis, kad toks centras labiausiai aktualus būtų žirgininkams.

Sigitas Japertas, daugiausia gyvulių laikančios „Agrowill Group" įmonės gyvulininkystės vadovas, teigė, kad toks centras jau turėjo būti pastatytas vakar, ir ragino jį kuo greičiau palaiminti.

Sigitas Japertas norėtų, kad naujosios gyvulių klinikos pradėtų veikti kuo greičiau.

H. Žilinskas išreiškė viltį, kad sulaukus socialinių partnerių pritarimo, projektas bendromis jėgomis bus plėtojamas toliau.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai