Mokslas
Mokslininkų tyrinėjimai tiesia kelius inovacijoms ūkiuose
2016-12-08

Vilnius. Kokius kvapus užuodžia vabzdžiai? Kokie sintetiniai hormonai skatina augalų augimą? Koks realus įvairių mikrobiologinių preparatų veiksmingumas? Kaip grūdinasi žiemkenčiai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakymų ieškoma Gamtos tyrimų centro laboratorijose.

Gamtos tyrimų centro veiklą pristačiusi šio centro direktoriaus pavaduotoja mokslui Miglė Stančikaitė pabrėžė, kad centras dirba vadovaudamasis trijų K principu: KAS vyksta, KODĖL vyksta ir KAIP vyksta biotinėje ir abiotinėje aplinkoje.

Gamtos tyrimų centrą sudaro trys institutai - Botanikos institutas, Ekologijos institutas ir Geologijos ir geografijos institutas, veikia 25 laboratorijos, dirba 150 mokslo darbuotojų, 54 doktorantai. Iš viso Gamtos tyrimų centre dirba 420 darbuotojų.

Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja mokslui Miglė Stančikaitė pabrėžė, kad centras siekai bendradarbiauti su įvairiomis verslo, mokslo ir studijų institucijomis

Efektyvūs gamtos išteklių valdymo sprendimai priimami Gamtos tyrimų Atviros prieigos centre, veikiančiame nuo 2013 metų. Šalies ekonominis augimas turi būti integruotas su tvariu ekosistemų ir jų ištekių naudojimu. Atviros prieigos centre veikia 14 laboratorijų, dirba per 80 tyrėjų. Centro veikla skirta ne tik užtikrinti šalies kompetencijas gyvosios ir negyvosios gamtos išteklių būklės vertinime ir jų apsaugoje, bet ir padėti verslui efektyviai naudoti gamtinius resursus.

Panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, atnaujinta techninė tyrimų bazė, įsigyta naujos modernios įrangos

Centro mokslininkai atlieka ekosistemų stebėseną, būklės vertinimą, rengia biologinės įvairovės identifikavimo ir monitoringo programas, teikia rekomendacijas cheminės ir biologinės taršos kontrolės ir likvidavimo klausimais. Naujų maisto produktų kūrimas, bioaktyvių komponentų paieška agrotechnlogijoms, maisto perdirbimo ir saugojimo technologijų tobulinimas, inovatyvių biožaliavų kūrimas - visa tai taip pat yra Atviros prieigos centro veiklos kryptys.

Daugelio gamtos tyrimų centre atliekamų tyrimų rezultatai gali būti įdomūs ir naudingi žemdirbiams. Pavyzdžiui, Augalų fiziologijos laboratorijoje tyrinėjamos augalų augimą reguliuojančios medžiagos: kaip jos valdo augalų augimą, ar įmanoma taip paspartinti procesus, kad dvimetis augalas sėklas subrandintų per vieną vegetacijos sezoną?

„Esame atviri užsakomiesiems tyrimams, turime visą reikalingą įrangą, bandymus atliekame ir auginimo spintose, ir lauko bandymų stotyje", - sako Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė Sigita Jurkonienė

Kažkada ši laboratorija garsėjo visoje Sovietų sąjungoje - ilgametis jos vadovas akademikas Alfonsas Merkys (vadovavęs laboratorijai nuo 1961 iki 2001 m.) specializavosi sintetinių augimo hormonų kūrime. Buvo sukurti sintetiniai auksinai T12 ir T14, kurie toliau plačiai tyrinėti ne tik Lietuvos kolūkiuose, bet ir derlinguose Kazachstano juodžemiuose. Pastebėta, kad šios medžiagos spartino augalų šaknijimąsi, didino derlių.

Augalų fiziologijos laboratorijoje buvo atliekami ir su kosmosu susieti tyrimai: kaip augalas jaučiasi nesvarumo būklėje arba atvirkščiai - kosmose dirbtinai sukurtose žemės traukos sąlygose. Pastebėta, kad, atsidūręs neįprastose sąlygose, iš pradžių augalas tarsi pasimeta, bet palyginti greitai susiorientuoja, kur viršus, o kur apačia.

Žieminiai rapsai ruošiami atsparumo šalčiams tyrimui

Vienas iš labiausiai praktiškai apčiuopiamų tyrimų rezultatų galėtų būti žieminių rapsų ir žieminių kviečių atsparumas šalčiams. „Žiemkenčiams labai svarbu užsigrūdinimas. Tada jie ilgai išlaiko atsparumą šalčiams. Čia veikia toks pats principas, kaip ir formuojantis žmogaus organizmo imunitetui", - paaiškina Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė Sigita Jurkonienė.

Biodestruktorių tyrimo laboratorijoje tyrinėjami mikromicetų, mielių ir bakterijų ekologiniai ir biologiniai ypatumai. Šios laboratorijos vadovas Algimantas Paškevičius sako galįs atskleisti ne vieną atvejį, kai ištyrus mikroorganizmų produktus, skirtus dirvožemiui gerinti, paaiškėdavo, kad jie toli gražu nėra tokie veiksmingi, kaip skelbia gamintojas. Mokslininkai mato tendenciją, kad vietiniai mikroorganizmai geriau adaptuojasi mūsų sąlygomis negu atvežtiniai.

„Dabar labai madinga pirkti įvairius biologinius preparatus. Tačiau pasitaiko, kad jie yra abejotinos kokybės ir tada didelio efektyvumo tikėtis neverta", - pastebi Biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas Algimantas Paškevičius

Fitovirusų laboratorijoje tyrinėjami augalų virusinių ligų ir fitoplazmozių sukėlėjai, jų plitimo keliai ir daroma žala. Nustatyta, kad Neringoje pušys masiškai džiūsta būtent dėl bakterijų fitoplazmų pažeidimų. Pasirodo, niekas pasaulyje dar tiksliai neidentifikavo, kokie vabzdžiai platina fitoplazmas. Ir rekomendacijų, kaip nuo jų gintis - nėra. Nuo fitoplazmų pažeidimų pasaulyje labai kenčia palmių augintojai, dabar pradėję naudoti paprastą apsaugos metodą: į palmių kamieną suleidžiama tetraciklino injekcija. Fitoplazmos sukelia ir kitų augalų rūšių nebūdingus pakitimus. Todėl visi, aptikę laukuose neįprastai keistos formos augalą, raginami pristatyti jį į laboratoriją tyrimams.

Mėgintuvėliuose - susmulkinta augalinė medžiaga, paruošta tyrimams: per kiek laiko šias augalų liekanas suskaidys skirtingų rūšių mikroorganizmai

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje tyrinėjama vabzdžių uoslė: ar vabzdys atpažįsta konkretų kvapą, ar jis jį atstumia, ar traukia. Tarkime, pritraukiančios medžiagos naudojamos feromoninėse gaudyklėse ar bitininkystėje norint sugaudyti spiečius. Kitos medžiagos gali veikti kaip repelantai - atbaidyti nepageidaujamus gyvius. Dabar laboratorijoje vykdomi platūs tyrimai su šaltalankinėmis musėmis, kurios mūsų šalies šaltalankynams kasmet daro vis didesnę žalą. Tiriama, į kokias medžiagas šaltalankinės musės labiausiai reaguoja.

Tai tik labai maža dalis tyrimų, atliekamų Gamtos tyrimų centro laboratorijose. Mokslininkai teikia konsultacijas augalų auginimo, valgomųjų ir nuodingųjų grybų atskyrimo, radioaktyvumo matavimo, naftos produktais užteršto vandens ir grunto valymo, geoterminės energijos, naftos ir dujų saugyklų, anglies dvideginio geologinio saugojimo ir kitais klausimais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai