Mokslas
Mokslininkų patarimai ekologinių ūkių savininkams
2013-06-20

Akademija (Kauno r.). Vakar septynioliktą kartą žemės ūkio srities mokslininkai sukvietė žemdirbius į tradicinį renginį „Žemdirbio vasara" Aleksandro Stulginskio universitete. Šiųmetėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje dėmesys skirtas tausojančiajam ir ekologiniam ūkininkavimui. Mokslininkų nuomone, ūkininkaujant tausojančiai ar ekologiškai, pritaikius ūkyje mokslo pasiekimus ir naujas technologijas, ne tik galima kontroliuoti ligų, kenkėjų bei piktžolių plitimą pasėliuose, bet ir gauti nemažą derlių.

3 Paragrafas delaval

Tradicinis kasmet vasaros pradžioje vykstantis renginys „Žemdirbio vasara" sulaukia ne tik žemdirbių, mokslininkų, bet ir žemės ūkio konsultantų, žemės ūkio mokyklų dėstytojų, agroverslo firmų specialistų dėmesio

Pasak ASU Bandymų stoties direktoriaus prof. habil. dr. Rimanto Veličkos, tausojamojo ūkininkavimo keliu suka vis daugiau Vakarų Europos valstybių, nes didėja poreikis gyventi švaresnėje aplinkoje ir valgyti kokybiškesnį maistą. „Tausojančioji žemdirbystė - tai mąstymas, meilė žemei, aplinkai, sau, kurios viršūnė - ekologinis ūkininkavimas. Tai darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas, siekiant, kad mūsų vaikai ir anūkai taip pat turėtų galimybes tenkinti savo poreikius", - sakė R. Velička. Jis pabrėžė, kad tausojamasis ūkininkavimas gali padėti išspręsti daugybę intensyvios žemdirbystės sukeltų problemų. Ypač aktualios problemos - dėl augalų kaitos principų nepaisymo, nesubalansuoto tręšimo ir besaikio pesticidų naudojimo stipriai rūgštėjantys ir eroduojantys dirvožemiai, humuso kiekio mažėjimas.

Ekologiškai ūkininkaujančius žemdirbius sveikino gausus būrys svečių

Ekologinio ir tausojamojo žemės ūkio svarbą ES bendrojoje žemės ūkio politikoje akcentavo ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jacius. Jo žodžiais, dėmesį tausojančiajai žemdirbystei patvirtina ir nuo kitų metų visoje Europoje įsigaliosianti nauja vadinamoji žalinimo politika, ypač aktuali intensyviai ūkininkaujantiems žemdirbiams, kurių ūkiuose taikomi metodai ir technologijos daro didžiausią žalą aplinkai.

Sveikindama į renginį susirinkusius ekologiškai ūkininkaujančius žemdirbius žemės ūkio ministro patarėja Edita Kaušilienė kvietė ūkininkus aktyviai dalyvauti liepos pradžioje vyksiančiame ekologinės gamybos kongrese Vilniuje ir teikti savo pasiūlymus, kaip patobulinti su ekologine žemės ūkio ir maisto gamyba susijusius ES teisės aktus.

Pristatydamas žieminių kviečių, augintų tausojančios ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis, bandymus mokslininkas dr. Vidmantas Spruogis pabrėžė, kad ekologinės žemdirbystės negalima tapatinti su nieko nedarymu laukuose. Anot jo, svarbiausias bandymų tikslas yra išlaikyti dirvos derlingumą, užtikrinti maisto medžiagų balansą ir kokybišką derlių, mažinant taršą ir nenaudojant cheminių sintetinių priemonių. Tam pasitelkti bioorganiniai produktai Nagro, kurie sustiprino augalus, todėl jie aplenkė piktžoles ir neleido šioms išplisti pasėlyje. Be to, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad norint išvengti masiško piktžolių plitimo ekologiškiems pasėliams taip pat labai svarbus yra tinkamas priešsėlis.

Mokslininkai (iš kairės) Vytautas Liakas ir Vidmantas Spruogis pabrėžė biologinių preparatų naudą augalams ir dirvožemiui

Daugiau kaip 200 laukelių bandymus atliekančio mokslininko dr.Vytauto Liako pastebėjimu, biologiniai preparatai ne tik gerina dirvos struktūrą, didina jos biologinį aktyvumą, bet ir yra naudingi patiems augalams, nes sustiprina jų imuninę sistemą ir padidina atsparumą ligoms. Augalų mitybos ir tręšimo tyrimus atliekanti Irena Pranckietienė ūkininkams patarė biologinių preparatų ar dirvožemį gerinančių priemonių nenaudoti kartu su azotinėmis trąšomis - tyrimai leidžia daryti išvadą, kad toks mišinys kelia augalams stresą, maždaug dviem savaitėms sustoja jų augimas.

Renginio rėmėjas - bendrovė „Dotnuvos projektai" - pristatė ekologiniams ūkiams tinkamas žemės dirbimo ir sėjos mašinas

ASU Agroekologijos centro vadovas dr. Juozas Pekarskas supažindino su pirmą kartą vykdomais tyrimais bulvių pasėlyje naudojant granuliuotas komposto trąšas. „Šios bulvės nei purkštos, nei ravėtos", - į idealiai švarų bulvių laukelį dėmesį atkreipė mokslininkas. Jo teigimu, paslaptis slypi naudotose ekologiškose Lietuvoje pagamintose trąšose. „Tai visiškai naujas dalykas. Analogų kitose šalyse neteko matyti", - sakė mokslininkas, pažadėdamas pasibaigus tyrimui bandymo rezultatus atskleisti ūkininkams.

Nors pasėlių struktūroje daugiametės žolės sudaro tik 4 procentus, tačiau jų nauda dirvožemiui jau seniai neabejojama. Be jų neįsivaizduojamas ir ekologinis ūkis. Daugiau kaip 30 metų universitete vykdomi tyrimai suteikia galimybes pasirinkti tinkamų rūšių, veislių daugiametes žoles ir taip sustabdyti dirvožemio degradacijos procesus, o gyvulininkystės ūkiams užsitikrinti kokybiškų pašarų gamybą. „Nors daugiamečių žolių sėklininkystė turi gilias tradicijas, tačiau mūsų laukuose trūksta žolių, ypač ankštinių. Kai kuriuose regionuose dirvožemio pH pasiekė tokią ribą, kad ankštiniai jau nebegali augti", - skaudžią realybę atskleidė žolininkystės specialistas Evaldas Klimas, iškart pasiūlydamas alternatyvą. Jo teigimu, rūgštesnėse ir sausesnėse žemėse, kurios netinkamos baltiesiems ar raudoniesiems dobilams, be problemų gali augti paprastieji gargždeniai.

Paprastieji gargždeniai - puiki alternatyva baltiesiems ar raudoniesiems dobilams. Jie gali augti rūgštesnėse ir sausesnėse žemėse

Dar vieną sprendimą ekologiniams ūkiams pristatė dr. Steponas Raudonis, atliekantis javų ir piktžolių konkurencijai tirti skirtą eksperimentą. „Ekologiškai auginant vasarinius javus sunkiau apsiginti nuo piktžolių negu sėjant žieminius. Tad bandome panaudoti augalų bendrijų dėsningumus ir taip padidinti vasarinių javų konkurencingumą. Auginome javų mišinius, augalus parinkdami taip, kad jų lapuotumas būtų skirtingas tiek horizontalia, tiek vertikalia kryptimi, svarbiausia, kad augalai gerai stelbtų piktžoles. Tyrimai rodo, kad trikomponenčiai mišiniai mažiau praleidžia šviesos ant dirvos paviršiaus ir sudaro prastesnes sąlygas piktžolėms augti", - eksperimentą komentavo mokslininkas, pabrėždamas, kad toks metodas veiksmingai mažina tik vienmečių piktžolių plitimą vasariniuose javuose.

Dažnai rapsų auginimą ekologiniame ūkyje stabdo jų didelis poreikis augalų apsaugos priemonėms. ASU mokslininkai užsimojo sukurti technologijas, padėsiančias šią kultūrą sėkmingai auginti ekologiniuose ūkiuose. „Jei didelio rapsų derliaus ir nesitikime, tačiau ekologiniame ūkyje tai puikus priešsėlis, gerinantis dirvos derlingumą", - paaiškino R. Velička, kodėl bandymo laukeliuose imtasi auginti rapsus ekologiškai. Geriausiai pasiteisino rapsų auginimas, tarp eilučių paliekant 48 cm tarpueilius, kuriuose piktžolės naikintos dviem būdais: vienur - mechaniniu būdu, kitur - apdorojant vandens garais. Ekologiškai augintuose ir siauraeiliu būdu sėtuose rapsuose įsigalėjo ramunės, kurios visiškai nustelbė kultūrinius augalus.

Pasak Aušros Marcinkevičienės, plačiais tarpueiliais auginamus rapsus 3 kartus purškiant biologiniais preparatais gerokai sumažintas žaladarių plitimas

Bandymų laukeliuose rapsai tris kartus purkšti biologiniais preparatais. Aušros Marcinkevičienės pastebėjimu, būtent šios medžiagos padėjo sumažinti pagrindinių rapsų žaladarių - rapsinių žiedinukų ir spragių - plitimą. „Vienam augalui teko tik 2 žiedinukai, o spragių buvo nuo 2 iki 5 išilginiame metre", - kenkėjų apskaitos rezultatus atskleidė A. Marcinkevičienė.

Apžiūrėjus Bandymų stoties laukus tausojančiojo ir ekologinio ūkininkavimo problemos ir ateities perspektyvos toliau gvildentos universiteto salėje

Vasaros pradžioje organizuojama mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara" populiari ne tik tarp žemdirbių, mokslininkų, bet ir tarp žemės ūkio konsultantų, žemės ūkio mokyklų dėstytojų, agroverslo firmų specialistų. Kasmet renginys sulaukia kelių šimtų dalyvių dėmesio.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai