Mokslas
Mokslininkai gilinsis į šalčio poveikį augalams
2016-01-29

Babtai (Kauno r.). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute ketvirtadienį atidaryta nauja kriobiologijos laboratorija - pirmoji tokia Baltijos šalyse. Joje bus tiriama, kaip šaltis veikia augalų ląsteles, kaip po užšaldymo atsinaujina augalo gyvybinės funkcijos ir ar galima daryti kažkokią įtaką šiems sudėtingiems procesams.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas profesorius Vidmantas Stanys priminė, kad šiais laikais reikia džiaugtis kiekviena smulkmena, kurią pavyksta realizuoti. Idėja statyti šią laboratoriją kilo 2007-aisiais, kada formavosi Nemuno slėnis ir atsirado galimybė gauti finansavimą naujoms mokslinėms laboratorijoms steigti. Pirmieji statybos darbai Babtuose prasidėjo prieš trejus metus - 2013 m. vasario mėnesį.

Vakar atidaryta naujoji kriobiologijos laboratorija, kurios statybos darbai truko trejus metus

Kriobiologija - mokslas, tyrinėjantis šalčio poveikį gyvosioms ląstelėms. Mūsų krašto geografinė padėtis ir ryškiai išreikšti metų laikai yra svarbus faktorius, limituojantis žemdirbišką veiklą. „Kiekvienam žmogui, gyvenančiam Lietuvoje, reikia bent trijų porų batų: vasarinių, rudeninių ir žieminių. Taip ir augalams reikia prisitaikyti prie sezonų kaitos", - paprastai aiškino profesorius V. Stanys.

Liūdniausia, kad žiemos yra labai nepastovios. Kad ir šiemet - po šalčių sausio gale jau laikosi teigiama temperatūra. Dar blogiau, kai vasario pabaigoje po atlydžių pradeda šalti - tokia situacija irgi dažna mūsų krašte. Tuomet smarkiai nukenčia sodo augalai. Dėl klimato kaitos didėja temperatūrų svyravimų amplitudė - vadinasi, augalai turi prisitaikyti išgyventi atšiauresnėmis sąlygomis.

Mokslininkai jau seniai pradėjo galvoti apie atsparumo šalčiui didinimą. „Visų pirma, tiriama, kas atsako už šią augalų savybę. Ar galima tai kaip nors reguliuoti? Kaip augalo gyvybinių funkcijų atsinaujinimas po šalčių veikia jo genetinį mechanizmą? Kaip patikimai ir palyginti pigiai išsaugoti Lietuvos augalų genetinius išteklius?", - pagrindinius klausimus iškėlė V. Stanys. Jis priminė, kad mūsų šalyje pirmieji darbai šia tematika atsirado prieš kelis dešimtmečius, jau yra sukurta genetiškai šalčiui atsparių veislių - pavyzdžiui, vyšnios Notė.

„Teoriškai atsparumas šalčiui yra labai sudėtingas procesas, jame vienaip ar kitaip dalyvauja apie 1000 genų. Suderinti, kad visi genai „žiūrėtų viena kryptimi" yra pakankamai sudėtingas dalykas. Tyrimai parodė, kad labai svarbų vaidmenį užsigrūdinimo procese atlieka COR grupės genai - tirpūs baltymai", - sakė Vidmantas Stanys

Kriobiologijos laboratorijai vadovaus mokslininkas Rytis Rugienius, daręs nemažai bandymų su dirbtinėmis sėklomis, tyrinėjęs, kokią įtaką joms daro užšaldymas skystame azote. Kriobiologija neatsiejama nuo medžiagų apykaitos pokyčių, todėl šalia veikia Metabolomikos laboratorija, vadovaujama Vidmanto Bendoko.

Jau įsigytos dvi svarbiausios sistemos, kurios reikalingos laboratorijos darbui. Tai krio-pavyzdžių paruošimo ir saugojimo sistema bei citologinės mikroskopijos modulis, leidžiantis tyrinėti pokyčius po šaldymo ląstelės lygmenyje.

Skysto azoto gaminimo stotis

Skysto azoto gaminimo stotis funkcionuoja labai paprastai: oro generatorius traukia iš aplinkos orą, jį leidžia per filtrus, kurie išvalo mechanines daleles ir pašalina deguonį - lieka azotas. Azotas nukreipiamas į šaltają galvą, čia kondensuojamas ir jau skystas nukreipiamas į talpyklas. Laboratorijos turimose talpyklose gali būti užšaldoma apie 50 tūkst. pavyzdžių. Bus kuriamas žiedadulkių bankas (reikalingas selekcininkams), taip pat ląstelių ir audinių bankas.

Dauginamosios medžiagos saugojimas skystame azote apsaugo nuo bet kokių veiksnių iš aplinkos. Saugant augalus kolekcijose, jie dažnai patiria kenkėjų ar ligų atakas. Gyvas to pavyzdys - bakterinė degligė beveik visiškai sunaikino tikrai gausią SDI sukauptą kriaušių kolekciją. „Eliminuojama ir staigaus klimato pokyčių įtaka. Galų gale, neveikia nei politinės, nei ekonominės priežastys, kurios taip pat turi didžiulę įtaką", - pridūrė V. Stanys.

LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius viliasi, kad naujoje laboratorijoje dirbantys mokslininkai vykdys tarptautinius projektus

LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius sutiko, kad politikos prognozės yra netgi sudėtingesnės už klimato prognozes, bet nepaisant visko, laboratorija pastatyta. „Dabar reikia, kad laboratorija būtų aprūpinta protingais mokslininkais ir kad čia vyktų moksliniai tyrimai. Neabejoju, kad turime didelį mokslinį potencialą, juolab kad LAMMC šiuo metu yra net 54 doktorantai. Džiugu, kad pusė jų yra agronomų, o likusieji - kitų specialybių. Dirbti tokiose laboratorijose reikia ir biologų, ir chemikų", - pastebėjo Z. Dabkevičius.

Po iškilmingo laboratorijos atidarymo vyko mokslinė ataskaitinė konferencija, kurioje perskaityta 15 pranešimų, pristatančių naujausius Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų darbus

Ataskaitinėje konferencijoje kalbėjęs SDI direktorius Audrius Sasnauskas pabrėžė glaudžius mokslininkų ryšius su gamybininkais, leidžiamas praktines rekomendacijas verslui, daugybę straipsnių ne tik su žurnaluose su citavimo indeksu (kurie yra vienas svarbiausių mokslininko darbo vertinimo kriterijų), bet ir populiariojoje šalies periodikoje.

Tarp pasiekimų - ir 2015-aisiais atidaryta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija, kur leis dar labiau stiprinti mokslo ryšius su gamyba. Sukurta nemažai naujų sodo ir daržo augalų veislių, tarp kurių bulvinės saulėgrąžos Sauliai, žieminiai česnakai Dangiai, pomidorai Adas ir Ainiai, juodieji serbentai Aldoniai ir Didikai, keturios žemuogių veislės ir t. t. Surengta 17 seminarų ir lauko dienų.

„Geriausias įvertinimas - kaip mus vertina ūkininkai", - patikino Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovas A. Sasnauskas

Mokslininkams pastarieji keleri metai nėra lengvi - biudžetinis finansavimas siekia vos 30 proc. visų reikalingų lėšų, likusias reikia užsidirbti iš projektų, paslaugų, produkcijos. Dalis Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojų ne vieni metai dirba ne visu etatu ir kantriai laukia geresnių laikų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai