Mokslas
Mokslininkai - debesyse, žemdirbiai - ant žemės?
2014-05-12

Babtai (Kauno r.). Neretai mokslininkas būna ganėtinai nutolęs nuo ūkininko ir jie vienas kito nesupranta. „Užsižaidę“ įvairiuose projektuose, tyrėjai nesugeba išryškinti, kokia iš to nauda realiai gamybai. Tyrimuose dominuoja eksperimentinė plėtra, bet ar mokslas pataiko žengti koja kojon su gyvenimu?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškota seminare „Augalininkystės mokslo problemos ir perspektyvos", penktadienį vykusiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystė ir daržininkystės institute. Renginio iniciatorius, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijų komisijos pirmininkas prof. Pavelas Duchovskis akcentavo, kad viena didžiausių problemų agronominiuose moksluose yra naujų idėjų kėlimas.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

„Naujos idėjos kyla diskusijose. Mokslininkams reikia draugauti su verslu, su ūkininkais. Nuolat turime klausti savęs, ar gamybai reikia to, ką mes darome", - sakė Pavelas Duchovskis

Profesorius Vidmantas Stanys priminė, kad dar neatskleistos biotechnologijų galimybės. Be to, pažangą stabdo ir tai, kad šios mokslo srities rezultatai ne visada palankiai priimami visuomenėje. „Lietuvoje transgeniniai tyrimai yra blokuojami ir mes tikrai atsiliksime nuo kiniečių, kurie labai aktyviai dirba šioje srityje", - svartė V. Stanys.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas Sigitas Lazauskas liūdnai pajuokavo, kad gal tuomet reikėtų ir pačius žmones tobulionti genetiškai, kad jie galėtų valgyti Kinijoje sukurtus sintetinius kiaušinius.

„Galime netgi kelti klausimą, ar ateityje reikės agronomų. Gal chemikai sintetins maistą? Panašios į fotosintezę reakcijos jau „nulaužtos", daugelį junginių galima susintetinti laboratorijose, bet kol kas dauguma pasiūlytų sprendimų yra brangūs. Bet tai tik laiko klausimas, kada sintetinis maistas pakeis natūralų. Galbūt ateis laikas, kai valgyti natūralius produktus bus tik turtingųjų privilegija", - hipotezę kėlė S. Lazauskas kartu pabrėždamas, kad augalai yra toks sudėtingas organizmas, kad vargu ar įmanoma viską susintetinti.

Mokslininkų bendruomenė nebijo kritiškai pažvelgti į savo atliekamų tyrimų prasmę ir ieško būdų, kaip rasti dar daugiau sąlyčio taškų su gamyba

L. Lazauskas kalbėjo ir apie tvarumo sampratą žemės ūkyje, kurio pradžia laikoma maždaug 1980 m. JAV, kai pradėti plėtoti natūralias ekosistemas primenantys gamybos būdai. Pastaruoju metu įsigali nauja samprata - tvarus intensyvinimas, kurio esmė yra gauti daugiau produkcijos su kuo mažesniu poveikiu gamtai.

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas Vytautas Liakas mokslo ir gamybos tarpusavio santykius. „Mokslininko straipsnis bet kokiame prestižiniame žurnale - tik idėja. Ji nesukurs pridėtinės vertės, inovacijos, nepatobulins technologijos. Nuo mokslinio straipsnio iki naujos technlogijos ar gaminio - ilgas kelias", - sakė V. Liakas apgailestaudamas, kad mokslininko veikla vertinama ne pagal sukurtas technologijas ar inovacijas, bet pagal straipsnius mokslo žurnaluose.

„Reikia pripažinti, kad žemdirbius sunku kuo nors nustebinti. Kone pusės - 47 proc. - ūkininkų amžius yra nuo 41 iki 65 metų, o tai žmonių grupė, kuri viską žino. Apskritai Lietuvoje visi viską žino apie dvi sritis - krepšinį ir žemės ūkį", - pajuokavo Vytautas Liakas

Šiandieniniame žemės ūkyje užsakovai labiausiai vertina unikalius kūrybingus mokslininkus, gebančius analizuoti pateiktą informaciją apie konkrečią situaciją. Investicijos į mokslą galimos tik tada, kai yra galimybė idėją paversti verslu. Jei diegimas rinkoje nėra matomas vizijoje - užsakovas neinvestuos. „Ne kartą iš žemdirbių teko išgirsti pastabų, kad mes, mokslininkai, sklandome kažkur debesyse, o tuo metu ūkininkai stovi ant žemės", - sako V. Liakas.

Pasak V. Liako, mokslininkai dažnai priversti būti prašytojo vaidmenyje, tačiau frazė „duokite pinigų" turėtų išnykti iš mokslininkų leksikono. Reikia siūlyti kokybiškas paslaugas, už kurias gamybininkas noriai mokėtų.

„Šiuolaikiniai ūkininkai išprusę, valdo didžiulį kapitalą. Tačiau jie palikti vieni ir daro daug klaidų. Jiems reikia patarimų - pavyzdžiui, kaip išlaikyti kokybišką produkciją, kaip išnaudoti moderbios technikos galimybes, kaip saugoti ir gerinti dirvožemių derlingumą", - sakė V. Liakas pripažindamas, kad vis stipresniu mokslininkų konkurentu tampa firmų, aptarnaujančių žemdirbius, konsultantai.

Seminaras baigėsi SDI soduose - tradiciškai gegužės pradžioje institutas organizuoja sodų žydėjimo šventę

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai