Mokslas
Miškų institute prisiminė prof. Remigijų Ozolinčių ir jo veiklą
2016-11-18

Kauno r. Šviesaus atminimo akademikui, profesoriui Remigijui Ozolinčiui šiomis dienomis būtų sukakę 60 metų. Ta proga Miškų institute, Girionyse, surengtas seminaras „Klimato kaita ir Lietuvos ekosistemos". Miškininkas, gamtininkas, ekologas, mokslininkas, akademikas, dėstytojas, aktyvus visuomenės veikėjas, aistringas keliautojas ir poetas - šiais žodžiais galima apibūdinti prof. R. Ozolinčių (1956-2013).

R. Ozolinčius 33 metus dirbo Miškų institute, 16 metų jam vadovavo. Kad R. Ozolinčius buvo neeilinė asmenybė, liudija ne tik jį pažinoję, su juo dirbę žmonės, bet ir palikti darbai - miškininkystės srities moksliniai tyrimai, jų sklaida ir populiarinimas. Jo mokslinių tyrimų rezultatai reikšmingi sprendžiant medynų formavimosi, miško ekosistemų tvarumo, miškų būklės diagnostikos, klimato kaitos poveikio miškams problemas.

Jis paskelbė per 150 mokslo ir mokslo populiarinimo, taip pat daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių pripažintuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose, yra 7 monografijų, daugiau nei 30 knygų (su bendraautoriais) autorius. Skaitė apie 50 mokslinių pranešimų Lietuvos ir užsienio mokslo organizacijų renginiuose.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktoriaus akademiko Zenono Dabkevičiaus, vien tik keli biografijos faktai rodo R. Ozolinčiaus mokslinę brandą, išsilavinimą, supratimą - jis Tauragės vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu, įgijo universiteto diplomą su pagyrimu, buvo apdovanotas Britų Tarybos ir Lietuvos mokslo premijomis.

„Jis - daugialypė asmenybė, švytintis ir kitiems šviečiantis žmogus", - sakė LAMMC direktorius akademikas Zenonas Dabkevičius, išreikšdamas viltį, kad kada nors visa informacija apie R. Ozolinčiaus asmenybę ir veiklą suguls į vieną knygą

Zenonas Dabkevičius Mokslų akademijos 75 m. jubiliejaus proga išleistą knygą-albumą, kuriame nemažai ir akademiko Remigijaus Ozolinčiaus nuotraukų, įteikė jo žmonai Ginai

Dabartinis LAMMC Miškų instituto direktorius Marius Aleinikovas pripažino, kad visuomenės švietimas buvo vienas iš svarbiausių buvusio Miškų instituto direktoriaus prioritetų - jis ne tik pats rašė mokslo populiarinimo straipsnius, bet ir savo darbuotojus ragino dalytis su visuomene atliktais darbais.

Kartu su R. Ozolinčiumi visus 33 metus Miškų institute dirbęs dr. Vidas Stakėnas, Ekologijos skyriaus vedėjas, apžvelgė jo mokslinę veiklą ir indėlį į klimato kaitos poveikio ekosistemoms tyrimus, pristatė eksperimentinius tyrimus, mokslinės veiklos kryptis, tarp kurių - miškininkystė, miško ekologija, miško ekosistemų tvarumas, miškų digresijos bei monitoringas, medžių ir medynų sandaros pokyčių morfometrinė indikacija.

Į minėjimą susirinko gausus būrys drauge dirbusių ir pažinojusiųjų a.a. akadem. prof. Remigijų Ozolinčių

Akademiko Leonardo Kairiūkščio pastebėjimu, morfogenezė ir medžių tarpusavio sąveikos tyrinėjimai - vieni reikšmingiausių R. Ozolinčiaus darbų. „Knyga „Morfogenezė" bus atrasta iš naujo ir prikels jį kaip mokslininką naujam gyvenimui", - neabejojo L. Kairiūkštis.

„Remigijus Ozolinčius buvo didelės inteligencijos ir erudicijos žmogus. Jis visuomet pasižymėjo dideliu darbštumu, kruopštumu, aktyvumu, principingumu. Jo gyvenimą gal tiksliausiai apibūdintų žodis „degė", - sakė akademikas Leonardas Kairiūkštis, pabrėždamas, kad ne kiekvienas pakeltų ir tokį darbų krūvį, kokį jis turėjo

Jei kolegos ir bendraminčiai seminare daugiau akcentavo R. Ozolinčiaus mokslinį palikimą, tai dukra dr. Eglė Ozolinčiūtė, dirbanti Mokslo stebėsenos ir analizės centre, pasidalijo kūrybinėmis įžvalgomis, perskaitydama kelias jo rašytas humoreskas.

Anot jos, nuo pat vaikystės ji prisiminė tėvą kaip mąstytoją ir rašytoją, nepaleidžiantį iš rankų rašiklio, o vėliau - kompiuterio. „Kūryba - ir mokslinė, ir poetinė - buvo neatsiejama jo gyvenimo dalis", - sakė E. Ozolinčiūtė, primindama, kad jos tėvas išleidęs porą poezijos knygelių, parašęs nemažai humoreskų, refleksijų, aprašęs savo įspūdžius lankantis įvairiose šalyse.

„Kūryba - ir mokslinė, ir poetinė - buvo neatsiejama jo gyvenimo dalis", - sakė Remigijaus Ozolinčiaus dukra Eglė

Reikšmingiausi biografijos faktai

Remigijus Ozolinčiusgimė 1956 m. Skomantų kaime, Klaipėdos r. 1975 m. aukso medaliu baigė Tauragės 2-ąją vidurinę (dabar „Šaltinio") mokyklą, 1980 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete įgijo aukštąjį miškų ūkio inžinieriaus išsilavinimą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institute jaunesniuoju moksliniu darbuotoju, nuo 1987 m. - vyresnysis mokslinis darbuotojas, Lietuvos miškų instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui (1994-1997 m.), vyriausias mokslo darbuotojas (nuo 1997 m.), direktorius (1997-2010 m.). Nuo 2010 m. - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktoriaus pavaduotojas ir LAMMC Miškų instituto direktorius.

1985 m. apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją, nuo 1997 m. - habilituotas gamtos mokslų daktaras, docentas, 2000 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 2004 m. R. Ozolinčius išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2011 m. - tikruoju nariu.

Tarp daugelio mokslinės veiklos rezultatų įvertinimų yra Britų Tarybos (1992 m.), Lietuvos mokslo (2004 m.) premijos, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos premijos (2004, 2007 ir 2008 m.) už mokslo populiarinimo darbus. Turėdamas literato gyslelę, R. Ozolinčius mokslinių tyrimų rezultatus ir kitas žinias sugebėdavo pateikti populiaria forma.

Be to, buvo ne tik mokslininkas, straipsnių ir knygų autorius, bet ir pedagogas. Dėstė Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio universitetuose, rengė mokslininkus - vadovavo daugeliui doktorantų. Aktyviai dalyvavo daugelio draugijų, žurnalų redakcinių kolegijų ir kitų organizacijų veikloje: buvo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo narys, LAMMC Miškų instituto bei ASU Miškų ir ekologijos fakulteto tarybų narys, UNESCO programos „Žmogus ir biosfera" Lietuvos komiteto pirmininkas, Miškų ūkio konsultacinės tarybos prie Aplinkos ministerijos narys, Žemės ūkio mokslo tarybos narys, tarptautinio mokslinio žurnalo „Baltic Forestry" vyriausias redaktorius, kitų mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys, IUFRO tarptautinės tarybos narys.

Mėgo fotografuoti, rašė eilėraščius, buvo aistringas keliautojas. Mirė 2013 m. balandžio 9 d. Kaune, eidamas 57-uosius metus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai