Mokslas
Lengviau apsaugosime sodus nuo rudojo puvinio
2016-12-14

Vilnius. Nuo šiol greičiau ir tiksliau bus galima diagnozuoti obuolių, slyvų, kriaušių ir kitų vaisių rudojo puvinio sukėlėjus (Monilinia spp. grybus) ir išvengti didelių šių vaisių nuostolių. Valstybinės augalininkystės tarnybos ir dar keturių Europos šalių augalų apsaugos tarnybų laboratorijų ir mokslinių įstaigų darbuotojai sėkmingai baigė įgyvendinti šiai problemai skirtą projektą.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kartu su kolegomis iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Turkijos baigė įgyvendintiEUPHRESCO (Europos fitosanitarijos tyrimų koordinacijos) institucijos organizuotą projektą „Europinėms Monilinia rūšims nustatyti skirtų molekulinės biologijos tyrimų metodų patobulinimas ir patvirtinimas (DIMO)". Jotikslas - ištirti bei patvirtinti metodus, kurie leistų anksti ir tiksliai nustatyti sėklavaisių bei kaulavaisių augalų vaisių (obuolių, slyvų, kriaušių ir kt.)užkrėstumą ruduoju puviniu.

Kuo anksčiau tiksliai nustatyti, ar vaisiai nėra užkrėsti Monilinia genties grybais, yra efektyvios augalų ligų, dėl kurių patiriami dideli minėtų vaisių nuostoliai tiek iki derliaus nuėmimo, tiek jį saugant, prevencijos pagrindas. Kadangi šiuo metu nėra greitų ir patikimų molekulinės biologijos tyrimų metodų Monilinia genties grybų latentinei (kai išorinių ligos požymių vaisiuose dar nematyti) infekcijai nustatyti, o polimerazės grandinine reakcija (PGR) pagrįsti molekulinės biologijos tyrimų metodai (PGR ir Tikro-laiko PGR) yra jautresni, tikslesni, specifiškesni ir greitesni už klasikinės mikrobiologijos tyrimų metodus, projekto dalyviai atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama patobulinti Tikro-laiko PGR diagnostikos metodą bei patvirtinti, kad jį naudojant augalams tirti, galima nustatyti Monilinia genties grybų latentinę infekciją.

Įgyvendinant dvejus metus (2014-2016 m.) trukusį projektą, kurio metu mokslinius tyrimus atliko penkių šalių nacionalinių augalų apsaugos tarnybų laboratorijų ir mokslinių įstaigų darbuotojai, Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) specialistai Ilona Kibildienė ir Arūnas Beniušis kartu su kolegomis atliko tarplaboratorinį testą, kurio metu buvo nustatyta, kad naudojantis Tikro laiko PGR metodu galima aptikti latentinę Monilinia grybų infekciją kaulavaisių augalų vaisiuose ir žieduose.

Tikro laiko PGR(angl. „real-time") - tai automatizuota sistema, kai PGR ir pagausinto produkto nustatymas vyksta vienu metu. Šiuo metodu gali būti susekama viena DNR sekos kopija (t.y. viena mikroparazito, viruso ar bakterijos molekulė) tiriamame mėginyje - tai kiekybinis patogeno kiekio įvertinimas. Sistemoje pasirinkta DNR seka dauginama eksponentiškai (PGR produkto kiekis didėja proporcingai), stebimas tiesioginis ryšys tarp pradinio DNR medžiagos kiekio ir jo kiekio konkrečiame gausinimo cikle.

Taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu iš Monilinia genties grybais užkrėstų vaisių (obuolių, slyvų, kriaušių) su simptominiais (akivaizdžiai matomais) ir besimptominiais (dar nematomais) vaisių rudojo puvinio požymiais skirtingais tyrimo metodais buvo išskirta šių grybų DNR. Pastarojo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Tikro-laiko PGR metodas yra jautresnis ir geresnis nei paprastas PGR metodas, nes nustato mažesnę Monilinia genties grybų DNR koncentraciją. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad patikimai nustatyti Monilinia genties grybus laboratorijoje galima abiem metodais.

Bendra visų projekto dalyvių rezultatų analizė bus pateikta vėliau, bet svarbiausia, pabrėžia I. Kibildienė ir A. Beniušis, kad įgyvendindami bendrą projektą Lietuvos specialistai užmezgė dalykinius ryšius su kolegomis iš kitų šalių nacionalinių augalų apsaugos tarnybų laboratorijų ir mokslinių įstaigų bei įgijo naujos patirties ir įgūdžių, kurie leis Augalininkystės tarnybos darbuotojams greičiau ir tiksliau nei iki šiol nustatyti, ar obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos ir kiti sėklavaisiai bei kaulavaisiai užkrėsti ruduoju puviniu.

Apie Monilinia genties grybus ir jų sukeliamą rudąjį puvinį

Dėl Monilinia genties grybų (M. fructicola, M. fructigena, M. laxa ir M. polystroma), sukeliančių sėklavaisių (obelys, kriaušės ir kt.) ir kaulavaisių (vyšnios, slyvos, trešnės, abrikosai, nektarinai ir kt.) augalų vaisių rudąjį puvinį, patiriami žymūs šių vaisių nuostoliai tiek iki derliaus nuėmimo, tiek derliaus saugojimo metu.

Vaisius sandėliuojant rudasis puvinys nuo vaisių, kurie užsikrėtė augimo metu arba nuimant derlių, gali išplisti ant sveikų vaisių. Grybai plinta su oro srautais, vandeniu, su paukščiais, vabzdžiais ir kt. Lietuvoje išplitę grybai M. fructigena ir M. laxa, ogrybų M. fructicola ir M. polystroma iki šiol nenustatyta.

Grybas Monilia fructigena grybas dažniausiai pažeidžia kriaušes, obelis, slyvas, vyšnias, abrikosus, svarainius. Sode grybo užpulti vaisiai pūva ruduoju puviniu - tai pats žalingiausias puvinys soduose. Iš pradžių puvinio dėmė nedidelė, apskrita, kiek įdubusi, vėliau puvinys apima visą vaisių, kurio paviršiuje susidaro pilkšvai gelsvos, dulkingos, koncentriškais ratais išsidėsčiusios karputės. Supuvę vaisiai gali virsti mumijomis ir likti kaboti ant medžio iki pavasario. Saugyklose pūvantys vaisiai pajuoduoja, bet karputės nesusidaro.

Grybas Monilia Laxa sukelia vadinamąją moniliozinę degligę, pirmieji ligos požymiai pastebimi vaismedžiams žydint. Kai kurių šakučių žiedai staiga paruduoja, nudžiūsta ir lieka kaboti ant šakų, lapai paruduoja, susisuka, jauni ūgliai nudžiūsta.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai