Mokslas
Konferencijoje apie slėnio paramą nepamiršti ir gyvulininkystės rūpesčiai
2014-11-21

Kaunas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija toliau tobulina infrastruktūrą ir vysto mokslo projektus, padedant slėniui „Nemunas". Apie tai priminta akademijoje surengtoje konferencijoje, kurioje buvo skaitomi ir aktualūs pranešimai  gyvulininkystės tema.

Pagal slėnio „Nemunas" projektą „Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių maisto žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija" Veterinarijos akademija atrado daugiau galimybių įsigyti įvairios įrangos, taip pat didėja bendradarbiavimo galimybės tarp mokslo ir verslo. Būtent apie tai daug kalbėta konferencijoje „Gyvulininkystės sektoriaus plėtros perspektyvos naudojant slėnio „Nemunas" galimybes", kurioje kartu su gana optimistiškais pranešimais buvo konstatuota ir niūri realybė - sunki kai kurių gyvulininkystės sektorių padėtis.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, gamybininkai, ūkininkai, studentai.

Slėnio „Nemunas" parama mokslui - gyvybiškai svarbi

Veterinarijos akademijai slėnio „Nemunas" parama tarsi suteikė naują pagreitį. Iš slėnio lėšų rekonstruotas Veterinarijos akademijos anatomikumas, Gyvūnų mitybos ir Biochemijos katedros, vienas Stambiųjų gyvulių klinikų fligelis su auditorijomis, dabartinis Mikrobiologijos ir virusologijos institutas, o aštuonioms laboratorijoms gauta nauja aparatūra. Rekonstruojamas pastatas prie Stambiųjų gyvulių klinikų. Dalis slėnio „Nemunas" lėšų panaudotos Gyvulininkystės instituto Baisogaloje mokslinei infrastruktūrai gerinti.

Veterinarijos akademijos kancleris prof. Henrikas Žilinskas atkreipė dėmesį, kad padedant slėniui įsteigti LSMU atviros prieigos centrai teikia labai daug paslaugų, jų laboratorijomis turi teisę naudotis gamybininkai, verslininkai. „Todėl ir norime paskelbti, ką gali slėnis „Nemunas" plėtojant gyvulininkystę. Mūsų tikslas - kad megztųsi kuo glaudesni santykiai tarp mokslo ir verslo", - sakė prof. H. Žilinskas.

LSMU prorektorius prof. Antanas Sederevičius viliasi, kad ateityje su slėnio pagalba atsiras ir labai reikalingas gyvūnų sveikatingumo centras, kuris būtų tarsi eksperimentinė bazė.

Paukštininkystei paramos galimybės gerokai kuklesnės

Tarp aktualiausių konferencijos pranešimų buvo Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus vedėjo Vaidoto Prusevičiaus dar kartą pristatyta Nacionalinė 2014-2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa. Manoma, kad slėnio „Nemunas" parama pasitarnaus ir vykdant kai kurias šios programos priemones.

ŽŪM atstovas pasidžiaugė, kad nuo 2013 m. pagaliau pradėjo didėti galvijų skaičius - lapkričio 1 d. jis siekė 735,5 tūkst. Tokį pokytį pirmiausia lėmė tai, kad šalyje daugėja mėsinių galvijų ir avių. Europiniai teisės aktai, leidę taikyti tam tikras paramos priemones, pasak V. Prusevičiaus, labai padėjo sustiprėti šiems sektoriams. Avių skaičius Lietuvoje nuo 50 tūkst. 2008 m. padidėjo iki 130 tūkst. 2014 m. lapkričio 1 d. Vien tik per 11 šių metų mėnesių avių padaugėjo 30 tūkstančių.

O karvių skaičius vis dar mažėja. 2008 m. Lietuvoje jų buvo registruota beveik 396 tūkst., 2014 m. lapkričio 1 d. - 315 tūkst. Tačiau šie metai gali būti pirmieji po ilgos pertraukos, kai karvių skaičius nemažės.

Kiaulių mažėjimą lėmė pastarųjų metų sektoriaus problemos - klasikinis ir afrikinis kiaulių maras bei Rusijos embargas.

V. Prusevičius informavo, kad įgyvendinant Nacionalinę programą jau veikia kai kurios konkrečios priemonės - tai susietoji parama gyvulininkystės sektoriui, kuriai 2014 m. skirta iki 3,5 proc. finansinio voko. 2015 m. susietosios paramos suma didės iki 15 proc. nuo finansinio voko (216 mln. Lt). 80 proc. jos bus skirta gyvulininkystei.

„Kiekviena paramos schema turi būti suderinta su Europos Komisija. Susietoji parama gyvulininkystės sektoriui Komisijai buvo pateikta rugpjūčio 1 d., iki šiol vyksta derinimai ir tikslinimai. Tačiau, nelaukiant suderinimo, jau rengiamos 2015 m. paramos administravimo taisyklės ir jau parengti tinkamumo kriterijai, kurių reikės laikytis, siekiant gauti paramą", - sakė V. Prusevičiaus,

Kitos priemonės, kurios jau paleistos į gyvenimą – tai parama investiciniams projektams, kaimo plėtros programos priemonės ir kai kurios kitos. Kitais metais turėtų būti įgyvendinama parama biodujų jėgainėms remti.

Trečiajame Nacionalinės programos tiksle numatytas veislininkystės stiprinimas ir genetinių išteklių išsaugojimas. Viena iš pagrindinių priemonių - ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimai (2014 m. skirta 9,26 mln. Lt), taip pat parama kilmės knygoms tvarkyti (1,7 mln. Lt), genetiniams ištekliams išsaugoti (3,7 mln. Lt). Nauja priemonė - ūkinių gyvūnų eksporto-importo centro įkūrimas (4,4 mln. Lt).

Kitais metais 7,5 mln. litų numatoma skirti veislinių gyvulių įsigijimui. Anot V. Prusevičiaus, dėl galimybės skirti šią paramą teko nemažai pavargti derantis su EK. Tikimasi, kad ši parama leis pagerinti genetinę bandų kokybę. Pagalbos intensyvumas - iki 30 proc. įsigyto veislinio gyvulio kainos.    

Preliminarus lėšų poreikis Nacionalinės gyvulininkystės programos 2014-2016 m. veiksmų planui įgyvendinti yra per 1 mln. litų. Jos bus skiriamos iš valstybės biudžeto asignavimų ir ES fondų.

Žemaitijos ūkininkas Vladas Baltuonis, ekologiškai auginantis kalakutus, pasiteiravo V. Prusevičiaus, kodėl, kalbant apie Nacionalinę programą, nė žodžiu neužsiminta apie paukštininkystę. „Gal Lietuva paukščių ūkius žada naikinti ar paleisti į nekonkurencingą rinką? Nes Lenkijos kalakutų augintojai turi ir PVM, ir kitokių mokesčių lengvatų. Nepajėgsime su jais konkuruoti", - kalbėjo V. Baltuonis.

V. Prusevičius paaiškino, paukščių augintojai gali pretenduoti į paramą per investicines programas. Tačiau susietoji su gamyba parama paukštininkystės sektoriui, kaip ir kiaulių, negalima pagal Europos teisės aktus.

Ekonomistas optimizmu netryško

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys Nacionalinės gyvulininkystės programos finansavimą pavadino kritikuotinu. Pastebima, kad išskyrus mėsinę gyvulininkystę, kitiems sektoriams paramos augimo nėra, todėl sunku tikėtis, kad būtų kokių nors ryškesnių pasikeitimų. Nors, jo teigimu, Nacionalinė programa yra reikalinga, ji greičiausiai nesudarys didelių permainų gyvulininkystės sektoriuje.    

„Per trejus metus į gyvulininkystę bus investuotas maždaug 1 mlrd. litų, didžiąja dalimi - iš ES struktūrinių fondų, taip pat iš valstybės biudžeto. Bet šie pinigai sukurs bendrosios produkcijos tiktai už pusę tos sumos. Jeigu mes kasmet pirkdami kiaulieną iš Vakarų išleidžiame nuo 400 iki 500 mln. litų, tai išeitų, kad visa gyvulininkystės programa skirta šitoms išlaidoms padengti, kad mes su savo gyvulininkystės programa remiame ne savo, o Vakarų žemdirbį", - kalbėjo ekonomistas.

Jam, kaip ir ūkininkui V. Baltuoniui, taip pat kilo klausimas, kodėl programoje nieko nešnekama nei apie kiaulininkystę, kuri yra ties žlugimo riba, nei apie paukštininkystę?

LAEI ekonomistas visiškai sutinka su strateginiu Nacionalinės programos tikslu, kad labai svarbu didinti gyvulininkystės konkurencingumą. Bet jam kyla abejonių, ar galime dabar tai padaryti, kai mus užpuolė visos ligos - kiaulių maras, už durų stovi paukščių gripas ir kitos užkrečiamosios ligos, be to, sumažėjo rinkos. „Šitoje situacijoje mūsų ūkis darosi nekonkurencingas", - pareiškė A. Gapšys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai